Informacija
Pasirinktinai rugsėjo-lapkričio mėn., 2020 m.
Poilsis medikų atostogoms
Kaina: nuo 110 EUR/ 2 asmenims
Druskininkuose, viename gražiausių Lietuvos kurortų, garsėjančiu tyru oru, mineraliniais vandenimis, gydyklomis ir gausybe pramogų, įsikūrė modernus trijų žvaigždučių viešbutis „De Lita“.
Atokiau nuo miesto šurmulio, šalia K. Dineikos sveikatingumo parko ir vos kelios minutės pėsčiomis iki kitų pramogų bei prekybos centrų įsikūrusiame viešbutyje yra restoranas, modernia įranga aprūpintos konferencijų salės, skirtos pasitarimams ir mokymams bei SPA studija, kurioje viešbučio svečiai gali pasinerti į SPA malonumus.
Į pasiūlymo kainą įskaičiuota:
- nakvynė dviems jaukiame viešbučio kambaryje;
- pusryčiai viešbučio restorane;
- trijų patiekalų vakarienė viešbučio restorane;
- SPA programa “Imunitetas” (30 min): nugaros masažas imuniteto stiprinimui ir kvėpavimo takų profilaktikai;
- privati automobilių stovėjimo aikštelė;
- internetas bendrose viešbučio erdvėse ir kambariuose (Wi-Fi);
- vaikai iki 3 metų amžiaus apgyvendinami nemokamai (pristatomos kūdikių lovelės).
Į kainą neįskaičiuota:
- Druskininkai kurorto mokestis (1 Eur asmeniui).
- Vaikams iki 18 metų mokestis nėra taikomas.
- Papildomos vietos su pusryčiais kaina 1 parai: vaikui iki 3 m. – nemokamai; vaikui nuo 4 iki 12 m. – 15 €; vaikui nuo 12 m. ar suaugusiam – 20 € (į papildomos vietos kainą SPA paslaugos ir vakarienė neįskaičiuotos).
Svarbu:
- atvykimas į viešbutį nuo 14:00 val., išvykimas iki 12:00 val.
- 200 EUR kompensacija medikų poilsiui taikoma tik kelionėms nuo 2020 rugsėjo 1 iki lapkričio 30 dienos. Detalias sąlygas rasite čia.
- Pasiūlymai galioja ir ne medikams 🙂
- Pasiūlymuose nurodytos orientacinės datos. Dėl konkrečių datų prašome teirautis prieš pateikiant užsakymą
Kelionės programa
1n. poilsis imunitetui stiprinti dviems. Pasiūlymas galioja visomis savaitės dienomis, kaina nuo 110 Eur/ 2 asmenims.
Į pasiūlymo kainą įskaičiuota:
- nakvynė dviems jaukiame viešbučio kambaryje;
- pusryčiai viešbučio restorane;
- trijų patiekalų vakarienė viešbučio restorane;
- SPA programa “Imunitetas” (30 min): nugaros masažas imuniteto stiprinimui ir kvėpavimo takų profilaktikai;
- privati automobilių stovėjimo aikštelė;
- internetas bendrose viešbučio erdvėse ir kambariuose (Wi-Fi);
- vaikai iki 3 metų amžiaus apgyvendinami nemokamai (pristatomos kūdikių lovelės).
Gydyklų parkas – natūralus pasivaikščiojimo tęsinys. Iš miško išeiname į puošnią kurortinę erdvę, su mineralinio vandens biuvetėmis, skulptūromis, gėlynais ir Muzikiniu Druskininkų fontanu. Čia tinkamiausia vieta po procedūrų Gydykloje ateiti su mineralinio vandens gertuve rankoje ir gurkšnoti, kaip gydytojas patarė, iš lėto vaikštinėjant ar sėdint. Nusileidus prie Nemuno, galima nusiprausti įžymaus Grožio šaltinio vandeniu: tai sūriausias Druskininkų šaltinis (52 – 56 g/l), turintis odą valančių ir jauninančių savybių.
Miško muziejus „Girios aidas“ – originaliame pastate įkurtas 1972 m. Muziejuje esančios nuolatinės ekspozicijos pasakoja apie šio krašto gamtą – paukščius, vabzdžius, žvėris, augalus. Pristatomos meninių darbų parodos, fone skamba miško paukščių balsai. Muziejuje kaupiama biblioteka, originalioje aplinkoje eksponuojamos meninių medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbų parodos. Profesionalūs menininkai, tautodailininkai iš visos Lietuvos organizuoja plenerus, kūrybines stovyklas.
Ką pamatyti aplink Druskininkus?
Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas. Kieme stovi paties šeimininko suręstas vėjo malūnas, kurio keturiuose aukštuose išdėstyta A. Česnulio drožinių ekspozicija. Nuo malūno Ratnyčėlės upelio link driekiasi unikali Rūpintojėlių siena. Palei pakrantę eksponuojama kompozicija „Žmogaus ir medžio gyvenimas“. Visi Antano Česnulio darbai yra unikalūs, skirtingi, gyvybingi. Jo skulptūros, stogastulpiai, koplytstulpiai stovi įvairiose Lietuvos vietose bei užsienyje.
Sovietinių skulptūrų muziejus „Grūto parkas“ – tai unikali ekspozicija po atviru dangumi eglių ir pušų paunksmėje. 1989 m. iš Lietuvos miestų ir miestelių į parką suvežti demontuoti sovietmečio paminklai. Toks skaičius ideologizuoto turinio skulptūrų vienoje ekspozicijoje – unikalus reiškinys pasaulyje. Tai kelių dešimtmečių lietuviškosios monumentalistikos paveldas. Tragiško lietuvių tautai sovietmečio primesti stabai ir simboliai atskleidžia istorinę tiesą apie sovietinę okupaciją Lietuvoje.
Švendubrės Velnio akmuo. Legenda byloja, jog velnias nešė šį akmenį, nes norėjo juo užtvenkti Nemuną, tačiau pradėjo švisti ir netikėtai anksti pragydo gaidys. Velnias išsigandęs pametė akmenį ir nežinia kur pradingo, o akmuo nuriedėjo prie Švendubrės ir stovi ten iki šių dienų. Dabar šalia akmens stūksi legendų motyvais pastatytos medinės skulptūros “Varpininkas”, “Raigardo legenda”, “Piemenaitė”.
Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku (14 km iš vakarų į rytus ir 4 km iš šiaurės į pietus) yra 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają. Klonis kasmet didėjo. Raigardu duburys vadinti pradėtas nuo tada, kai mūsų kalboje miestai buvo vadinami gardais, o klampynės – rajomis. Iš anų dviejų senovinių mūsų kalbos žodžių ir atsirado Raigardas. Raigardo klonis paskelbtas landšaftiniu draustiniu. Dugne – plačios lankos, kuriose iškyla kopos, tvyro senvagės. Raigardo slėnis saugomas kaip retos sandaros žemės forma, susidariusi palyginti neseniai (prieš 5000 metų) ir dar dabar besiformuojanti. Šlaito papėdėje yra vandeningų šaltinių, dėl kurių slėnio šonas nuo senų laikų ir dabar tebeslenka.
Leipalingio dvaras – Dvaras paminėtas 1503 m. balandžio 7 d., kai jį Aleksandras dovanojo Jonui Teodorui Pliuškovui, pabėgusiam iš Maskvos kunigaikščio Ivano III užimtos Smolensko žemės. Vėliau, dvarui likus be šeimininko, 1508 m. birželio 28 d. Žygimantas Senasis jį padovanojo Jonui Sapiegai. Sapiegos 1520 m. čia pastatė cerkvę. Valdant Jono sūnui Povilui Sapiegai, dvare kilo didelis gaisras, sudegė cerkvė ir daugelis dvaro pastatų. Vėliau, giminei priėmus katalikybę, Mikalojus Sapiega fundavo bažnyčios statybą bei atstatė dvarą. Per ATR-Maskvos karą (1654-1667) dvaras sudegintas. Sapiegos dvarą valdė iki 1742 m.Vėliau dvaras priklausė Masalskiams, nuo XVIII a. pabaigos – Plateriams, o XVIII a. pab. – XIX a. pr. Leipalingis priklausė Kruševskių giminei. Jie pastatė išlikusius dvaro rūmus, prie dvaro veikė geležies liejykla. XIX a. pab. – XX a. pr. dvarą nusipirko Peterburgo pirklys, inžinierius Petras Balinskis. Jis labai puoselėjo tiek dvarą, tiek patį miestelį. Kasė kanalus, puoselėjo parką, buvo iškastas Simoniškės ežerėlis, padaryti prabangūs tilteliai, altanos. Paskutinis dvaro savininkas Košica dvarą pralošė Monte Karlo kazino, kur ir nusišovė.
Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Dabartinę mūrinę bažnyčią 1806 m. pradėjo statyti Vilniaus kapitulos kanauninkas kunigas Antanas Kruševskis. Jis jai dovanojo pinigų (1820 m. palaidotas bažnyčios rūsyje). 1821 m. pastatyta bažnyčia konsekruota. Klebonas Jurgis Andriušis su parapijiečiais 1873 m. bažnyčią suremontavo, pastatė naują didįjį altorių.