Informacija
Roma – Vatikanas – Asyžius – Subiaco šventovė – Tivolis
2025 m. gegužės 14–21 d.
Grupę lydės kun. Žydrūnas Kulpys ir kelionės vadovas iš Lietuvos
Kelionės kaina: 890 Eur + lėktuvo bilietai (nuo 200 Eur)
Jubiliejinių metų ištakos siekia Senąjį Testamentą. Mozės įstatyme žydų tautai buvo nustatyti ypatingi metai:
„Atskaičiuosi septynias metų savaites, septynis kartus po septynerius metus, taip, kad septynerių metų savaitės sudarytų keturiasdešimt devynerius metus. Tada, septintojo mėnesio dešimtą dieną, skardžiai pūsi ragą – Permaldavimo dieną jūsų rago gaudesys teaidi visame jūsų krašte. Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas prie savo nuosavybės ir į savo šeimą. Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenurinksite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių, nes jie yra jubiliejaus metai. Jums jie bus šventi: galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva. Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas prie savo nuosavybės. Parduodami nuosavybę artimui ar pirkdami ką nors iš artimo, nedarykite vienas kitam skriaudos“ (Kun 25, 8–14).
Šofaras, kuriuo buvo skelbiami šie metai, buvo avino ragas, hebrajiškai vadinamas „yobel“, iš kurio kilęs žodis „jubiliejus“. Švenčiant šiuos metus, be kita ko, buvo grąžinama žemė buvusiems savininkams, atleidžiamos skolos, išlaisvinami vergai, o žemė pailsinama. Taigi šiuo laikotarpiu Mozės įstatymas numatė, kad žemė, kurios vienintelis savininkas buvo Dievas, turi Jam ir sugrįžti, o vergai turi atgauti laisvę. Paprastai tai būdavo kas 50 metų.
Seniausi šiandien žinomi Jubiliejiniai metai yra įsteigti popiežiaus Kaliksto II ir švenčiami nuo 1126 m. Tai šventojo apaštalo Jokūbo, gerbiamo Santjago de Komposteloje, vienoje iš pagrindinių krikščioniškojo pasaulio piligrimystės vietų, šventieji metai.
Beveik po šimtmečio, 1216 m., popiežius Honorijus III, šventojo Pranciškaus prašymu, įsteigė Asyžiaus atlaidus, dar ir šiandien vadinamus „Perdon d’Asisi“.
Tradicija pasakoja, kad 1216 m. liepos naktį, kai Pranciškus Asyžietis meldėsi Porciunkulės bažnyčioje, jis regėjo Jėzų ir Dievo Motiną, apsuptus daugybės angelų. Pranciškus buvo paklaustas, kokios malonės trokšta, nes daug meldėsi už nusidėjėlius. Jis atsakė, prašydamas suteikti visišką visų nuodėmių atleidimą tiems, kurie, atlikę išpažintį ir atgailaudami, apsilankys bažnyčioje. Prašymas, užtariant Dievo Motinai, būtų patenkintas, jei jis kreiptųsi į popiežių kaip Kristaus vietininką žemėje, prašydamas suteikti tokius atlaidus.
Kitą rytą Pranciškus nuvyko į Perudžą susitikti su Honorijumi III, kuris tomis dienomis buvo išrinktas popiežiumi devyniolikos kardinolų konklavoje, susirinkusioje Perudžoje, kur mirė jo pirmtakas Inocentas III. Pranciškus įteikė jam prašymą suteikti atlaidus be prievolės mokėti obolus – auką ar atlikti sunkią atgailos piligrimystę. Pranciškaus argumentai nugalėjo popiežiaus ir kardinolų abejones bei sumaištį. Vis dėlto jie sutrumpino atlaidus iki vienos dienos per metus (rugpjūčio 2 d.), tačiau pripažino, kad jie išlaisvina „nuo kaltės ir bausmės danguje ir žemėje nuo krikšto dienos iki įžengimo į šią bažnyčią dienos ir valandos“.
Popiežius Bonifacas VIII 1300 m. vasario 22 d. paskelbė pirmąjį Jubiliejų. Ta proga išleistoje bulėje buvo suteikti visuotiniai atlaidai visiems, kurie per 1300 metus trisdešimt kartų (jei romiečiai) arba penkiolika kartų (jei užsieniečiai) aplankys Šventojo Petro ir Šventojo Pauliaus už miesto sienų bazilikas. Šie šventieji metai turėjo būti ateityje kartojami kas šimtą metų.
Popiežius Klemensas VI, norėdamas suvienodinti intervalą su žydų Jubiliejumi, nusprendė jį sutrumpinti iki 50 metų. Vėliau popiežius Urbonas VI šį laikotarpį sutrumpino iki 33 metų, t. y. iki Jėzaus žemiškojo gyvenimo trukmės.
Martynas V 1425 m. naują Jubiliejų pradėjo pirmą kartą atidarydamas Šventąsias duris Laterano bazilikoje. Šis popiežius 1418 m. tarpininkavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos paliauboms su Vokiečių ordinu. 1421 m. patvirtino Medininkų vyskupiją, parašė laiškų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, ragindamas nutraukti ryšius su husitais. Taip pat 1421 m. parašė laišką Jogailai, kuriame paminėjo savo kraujo giminystės saitus su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais: „Mūsų pačių šeima Colonna, iš kurios mes gimę pagal kūną, mus saisto giminystės ryšiais.“
Paskutinį 50 metų Jubiliejų šventė popiežius Mikalojus V 1450 m. Paulius II tarpjubiliejinį laikotarpį nustatė kas 25 metus, o 1475 m. naujus šventuosius metus šventė Sikstas IV. Nuo tada eiliniai jubiliejai buvo rengiami reguliariai. Deja, Napoleono karai sutrukdė švęsti 1800 ir 1850 m. jubiliejus. Jie buvo atnaujinti 1875 m., po Romos prijungimo prie Italijos karalystės, ir buvo švenčiami be tradicinių iškilmių.
Jubiliejus gali būti eilinis, jei susijęs su iš anksto nustatytais terminais, arba neeilinis, jei skelbiamas dėl kokio nors ypač svarbaus įvykio. Jubiliejiniai metai paprastai vadinami „šventaisiais metais“ ne tik todėl, kad jie prasideda, išsiskleidžia ir baigiasi iškilmingomis šventomis apeigomis, bet ir todėl, kad jais siekiama skatinti krikščioniškojo gyvenimo šventumą. (Pagal kun. Artūro Kazlausko straipsnį „Artumoje“).
| Į kelionės kainą įskaičiuota | – 7 nakvynės svečių namuose–viešbutyje su pusryčiais; – kelionė mini autobusu į Asyžių, Subiaco, Tivolį; – grupės vadovo-gido paslaugos; – grupę lydinčio dvasinio vadovo kelionės išlaidos; – ekskursinė programa. |
| Į kelionės kainą neįskaičiuota | – Lėktuvo bilietai Vilnius – Roma – Vilnius (su rankiniu 40x20x25 cm bagažu); – jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai (papildomas salono bagažas (Priority) – 60 Eur, registruotas 10 kg lagaminas – 80 Eur); – kelionės medicininių išlaidų draudimas (galime apdrausti BTA draudimu keliautojus iki 75 m. amžiaus); – vietinis transportas Romoje, pervežimas oro uostas – viešbutis – oro uostas (~35 Eur); – pietūs ir vakarienės, kitos asmeninės išlaidos; – mokami objektai~60 Eur; – miesto mokesčiai – po 6 Eur/asm./už naktį (~42 Eur); – priemoka už vienvietį kambarį – 350 Eur. |
| Pastabos | – Kelionės vadovas muziejuose ir bažnyčiose ekskursijų neveda; naudojamės audiogidais arba vietinio gido paslaugomis. – Kelionei reikalingas LR pasas arba asmens tapatybės kortelė, galiojanti dar bent 3 mėnesius po kelionės pabaigos. – Minimalus grupės dydis – 8 žmonės. – Savarankiškai perkantys skrydžių bilietus apie tai iš anksto privalo informuoti kelionių organizatorių. |
Kelionės programa
Ankstyvas skrydis 06:00 val. Vilnius – 07:50 val. Roma. Vykstame į viešbutį.
Pradedame pažintį su Roma: Šv. Jono Laterano bazilika – Romos katedra. Tai pirmoji imperatoriaus Konstantino nurodymu pastatyta krikščionių šventovė, viena iš keturių svarbiausių šventojo miesto bazilikų. Konstantino motinos šv. Elenos į Romą atgabenti Šventieji Laiptai ir Šventų Švenčiausia popiežiškoji koplyčia. Lankome netoliese esančią Šv. Kryžiaus Jeruzalėje baziliką, kurioje saugomos Konstantino motinos 325 m. iš Šventosios Žemės į Romą pargabentos kryžiaus relikvijos. Bazilika nuo pat pradžių sumanyta kaip didis relikvijorius, skirtas brangiems Jėzaus kančios įrodymams apsaugoti ir išsaugoti. Ji pavadinta „Jeruzalėje“ būtent dėl to, kad viduje prie pamatų pagrindo yra išberta žemės nuo Kalvarijos kalno. XV a. bažnyčios apsidės arkoje rasta dėžutė, o jos viduje – Titulus Crucis – užrašas, buvęs ant Jėzaus kryžiaus, čia saugomos nukryžiavimo metu naudotos vinys, šv. Tomo apaštalo piršto relikvija. Lankome Santa Maria Maggiore (Švč. Mergelės Marijos) baziliką. Tai didžiausia Romoje Mergelės Marijos šventovė. Čia saugoma iš Betliejaus atgabenta ėdžių relikvija. Bazilikos skliautus puošia vienos seniausių Romoje mozaikos, garsių meistrų darbai. Tradiciškai tikima, kad Mergelės Marijos ikona buvo nutapyta apaštalo Luko. Šioje bazilikoje ilsisi ir vienas iš žymiausių Romos bei pasaulio istorijoje baroko architektų – Berninis.
Pasivaikščiojimas po antikinę Romą: Koliziejus, Palatino kalva, ant kurios, pasak tradicijos, gimė ir augo miesto įkūrėjai Romulas ir Remulas. Antikiniai Romos forumai, menantys auksinius imperijos amžius. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių keliausime antikos laikų keliu Via Appia, kuriuo kažkada ėjo šv. Petras, sutikęs kelyje Mokytoją, ir traukė minios piligrimų. Lankome Šv. Sebastijono katakombas, kur buvo laidojami pirmieji krikščionys. Viena iš svarbiausių Romoje – Šv. Sebastijono bazilika. IV a. šią baziliką sumanė imperatorius Konstantinas, davęs jai Basilica Apostolorum vardą apaštalų Petro ir Pauliaus garbei, kurių šventosios relikvijos čia buvo saugomos apie penkiasdešimt metų. Tik vėliau bazilika gavo Šv. Sebastijono titulą, Diokletiano laikais nukankinto kareivio garbei, kurio palaikai saugomi šalia esančiose katakombose. Nuo iškalbingo Cecilijos Metelos mauzoliejaus prasideda vaizdingiausia Apijaus kelio atkarpa su mažais lauko altoriais ir paminklais. Lankome vieną iš keturių svarbiausių Romos bazilikų – Šv. Pauliaus už sienų, pastatytų ant šv. Pauliaus kapo. Apaštalas Paulius buvo nukirsdintas imperatoriaus Nerono nurodymu į pietus nuo Romos esančioje vietovėje. Nukirsta jo galva, pasakojama, atsimušė į žemę tris karus ir tose vietose ištryško trys šaltiniai. Jubiliejinių metų Gailestingumo durys, įspūdingas vidinis bažnyčios kiemelis su grakščiomis įvijinėmis kolonomis. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Šiandien lankysime mažiausią pasaulyje valstybę – Vatikaną. Pagal galimybes siūlome aplankyti Vatikano muziejų. Tai vienas iš didžiausių pasaulio meno lobynų: Rafaelio ištapyti popiežių apartamentai, Mikelandželo freskos Siksto koplyčioje, kurioje renkamas popiežius, Pinakoteka – popiežiškoji paveikslų galerija ir kt. Šv. Petro bazilika – didžiausia ir svarbiausia pasaulio katalikų bažnyčia, pastatyta ant šv. Petro kapo, šalia Nerono cirko. Didingoje bazilikoje matysime ankstyviausią ir tobuliausią Mikelandželo kūrinį – „Pieta“, iškalbingas Berninio ir jo mokinių sukurtas skulptūras, aplankysime apaštalo Petro kapo kriptą, popiežių palaidojimo vietas. Esant galimybei, siūlome pasigėrėti Romos panorama nuo Mikelandželo suprojektuoto dvigubo bazilikos kupolo, į kurį veda 330 pakopų laipteliai. Laisvas laikas, kurio metu galima nusipirkti suvenyrų, pasimėgauti itališkais ledais ar užsukti į itališko maisto restoranąPusryčiai. Lankome Švenčiausiojo Jėzaus Vardo (Il Gesu) bažnyčią. Simboliška, kad būtent šioje šventovėje, šalia didžiojo altoriaus, yra palaidotas Jurgis Radvila (1556–1600), vos 27-erių tapęs pirmuoju Lietuvos kardinolu. Simboliška ir tai, kad ši bažnyčia laikoma pirmuoju pasaulyje barokiniu pastatu. Italijoje gimęs barokas vėliau įtakojo Vilniaus ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrą. 2013 m. šioje bažnyčioje buvo švenčiamas Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginis paminėjimas, kuriame dalyvavo lietuviai, atvykę į Romą Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus proga. Vėliau – pasivaikščiojimas po barokinį Romos senamiestį: Trevi fontanas, Navonos aikštė, Ispanijos aikštė. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Šiandien vyksime į Asyžių – šv. Pranciškaus miestą. Jubiliejiniais metais Asyžiaus malonė traukia būrius piligrimų – didžioji jų dalis seka Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo pėdsakais, kiti – ieško Umbrijos kaimo grožio. Pagrindinė piligrimų traukos vieta – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika, kurioje palaidotas šv. Pranciškus. Asyžiaus bazilika buvo pradėta statyti praėjus dvejiems metams po Šv. Pranciškaus mirties. Šventykla dviejų aukštų – Aukštutinė ir Žemutinė bažnyčios bei kripta, kurioje saugomi šventojo palaikai. Įdomu tai, kad anksčiau šioje vietoje vykdavo nusikaltėlių egzekucijos, o ji buvo vadinama Pragaro kalva (šiandien šis vardas pakeistas į Rojaus kalvą).
Umbrijos viduramžių miestas Asyžius pasitinka keliautojus siauromis gatvelėmis, namais, išpuoštais gėlėmis, ir kavos aromatu, sklindančiu iš mažų kavinukių. Lankome Šv. Klaros baziliką, kurioje palaidota šv. Pranciškaus bendražygė šv. Klara ir garbinamas kryžius nuo kurio Kristus prabilo Pranciškui. Šv. Damiano klarisių vienuolynas, šv. Rufino katedra, kurioje saugomas Karolio Akučio širdies relikvijorius .
Aplankome Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje (Santa Maria Maggiore) baziliką, kurioje palaidotas 2006 m. nuo leukemijos miręs Karolis Akutis. Jo balzamuotas kūnas aprengtas džinsais ir sportbačiais, kaip kadaise vilkėdavo, eksponuojamas stikliniame kape.
Nakvynė vienuolyno svečių namuose.
Pusryčiai. Šiandien diena skirta piligrimystei pėsčiomis: keliaujame Šviesos keliu pėsčiomis link Maria degli Angeli bažnyčios, kurioje yra Porciunkulės koplytėlė. Laisvu laiku galima užkopti iki Carceri eremitų namelio arba nueiti iki Rivotorto šventovės. Nakvynė vienuolyno svečių namuose.
Po pusryčių keliaujame į Subiaco kalnus. Subiaco uolos apglėbusios seniausią benediktinų vienuolyną, įkurtą dar VI a. ir dedikuotą šv. Benedikto sesers Skolastikos garbei. Benediktas Nursietis gyvenęs VI a., paliko sotų gyvenimą turtingoje šeimoje, pasitraukęs į maldos vienatvę, apsistojo kalnų oloje ir ketino gyventi atsiskyrėlio gyvenimą. Tačiau garsas apie jo pamaldumą pasklido kaimuose ir miestuose, greitai pas jį pradėjo plūsti piligrimai, aplink Subiako vietovę greitai įsikūrė daugiau nei 13 naujų benediktinų bendruomenių. Virš olos, kur gyveno šventasis, iškilo koplyčia, vėliau – bažnyčia. Sugriauta per gaisrus ir karus X a.,vėliau, Benediktinų klestėjimo laikais, ji buvo atstatyta. Ant vaizdingo skardžio pastatytas vienuolynas, gausiai išpuoštas marmuru, mozaikomis, freskomis. Čia galima pamatyti, kaip iš tiesų atrodė šv. Pranciškus, nes yra išlikusi freska, kurioje jis pavaizduotas dar savo gyvenimo laikotarpiu. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių lankome kurortinį Tivolio miestelį netoli Romos. Miestas įsikūręs prie Anienės upės, ištekančios iš Sabinų kalvų krioklių, ir nuo seno buvo laikomas šventu. Aukštai kalvose įsikūręs Tivolis dėl vėsesnės temperatūros buvo populiari aristokratų vasaros rezidencija nuo senovės Romos laikų. Imperatorius Adrianas Tivolyje turėjo vilą. Renesanso Popiežių laikais Tivolio valdovu buvo paskirtas įspūdingos biografijos kardinolas I. d’Estė. Pradžioje jo oficiali rezidencija buvo benediktinų ordino vienuolyne, pastatytame IX a. senovės romėnų vilos vietoje…XVIa. Tivolyje buvo statomi rūmai, įrenginėjami ištaigingi sodai su terasomis, grotomis, nišomis ir nimfėjomis.Netoliese esanti Anjenės upė buvo nukreipta, kad aprūpintų vandeniu sudėtingą baseinų, vandens srovių, kanalų, kaskadų sistemą. Lankome įspūdingus Tivolio vilos sodus bei termines vonias. Nakvynė viešbutyje.
Ankstyvas pervežimas į oro uostą. Skrydis 08:25 val. Roma – 12:15 val. Vilnius
