Informacija
2024 m. gegužės 1-12 d.
Turkija. Piligriminė kelionė
Grupę lydės kun. Jokūbas Marija Goštautas OP,
kelionės vadovas-vertėjas iš Lietuvos ir vietinis gidas
Kaina: 1590 Eur
Apaštalas Paulius – vienas didžiausių krikščionių apaštalų, savo misiją pradėjusių jau po Jėzaus mirties ir prisikėlimo. Jis nebuvo vienas iš dvylikos apaštalų, bet dėl savo misijinės veiklos buvo pavadintas „Tautų apaštalu“, o krikščionybės kritikų net kaltinamas sukūręs krikščionybę…
Apaštalo Pauliaus misijų kelias driekėsi per Mažąją Aziją dabartinės Turkijos teritorijoje, per Siriją ir Jordaniją. Jis kalbėjo apie Jėzų Jeruzalėje, Graikijos miestuose, Maltoje, Romoje ir kituose pasaulio kampeliuose…
Turkijos pietuose prie Viduržemio jūros yra Tarso miestas – šv. Pauliaus gimtinė. Ten, garsioje judėjų šeimoje gimė Saulius, išsimokslinimą gavęs Jeruzalėje pas garsų mokytoją Gamalielį, atsivertimą patyręs prie Damasko miesto vartų jau būdamas brandaus amžiaus…Po atsivertimo Pauliumi pasivadinęs naujasis apaštalas leidosi į misijų keliones, nepaprastai uoliai skelbdamas Evangeliją. Tai buvo pats aktyviausias ir vaisingiausias laikotarpis apaštalo gyvenime. Apie jo keliones pasakojama Apaštalų darbuose (Apd 13,15,18).
Pirmoje savo misijų kelionėje Barnabo lydimas iš Seleukijos Paulius išplaukė į Kiprą, atplaukė į Pergę, aplankė Piscidijos Antiochiją, Ikonijų, Listrą ir Derbę. Antroje kelionėje Paulius keliavo su Silu. Iš Antiochijos sausuma jis aplankė jau įkurtas krikščionių bendruomenes, kūrė bažnyčias, persikėlė apaštalauti į Graikiją. Pauliaus apaštalavimo laikais pirmą kartą Jėzaus mokiniai pavadinami krikščionimis. Trečiosios kelionės metu Paulius lankėsi Efeze, Cezarėjoje ir Antiochijoje, pasiekė Jeruzalę, kur buvo suimtas…
Kelionė apaštalo Pauliaus keliais nukelia piligrimus prie krikščionybės šaknų, į pirmuosius amžius, kai Mažojoje Azijoje, radosi pirmosios bendruomenės, augo bažnyčios. Jas stiprindami ir drąsindami keliavo pirmieji Jėzaus mokiniai. Kristaus mokymus tuomet priėmė daug žydų bei pagonių ir taip radosi ištisos tikinčiųjų bendruomenės. Neskaitant Sirijos ir Palestinos, būtent čia, Mažojoje Azijoje, krikščionybė įsišaknijo labai anksti ir plito itin plačiai.
Šiandien dažnai ieškome atsakymų į kylančius klausimus apie tikėjimo tikrumą, autoriteto vaidmenį, krikščionybės ištakas, apaštalų veiklą iš kurios galėtume ir mes semtis stiprybės. Tapkime piligrimais, keliaukime į pirmųjų krikščionių vietas, susipažinkime iš arčiau su Šv. Pauliumi apaštalu lydimi brolio domininkono Jokūbo, puikiai išmanančio Rytų ir Vakarų krikščionybę, pamatykime tas vietas savo akimis.
Tikra dovana leistis į kelione su nedidele piligrimų grupele į susitikimą su Tautų apaštalu Pauliumi, atrasti gražiausius Turkijos gamtos kampelius: Kapadokiją, Koniją, Pamukalę, Efezą ir, žinoma – istorinį Konstantinopolį!
| Į kelionės kainą įskaičiuota | – Skrydžių bilietai: Vilnius – Stambulas – Antakija; Stambulas – Vilnius; – transporto paslaugos pagal programą; – 11 nakvynių viešbučiuose (3-4*) su pusryčiais ir vakarienėmis; – gido ir kelionės vadovo – vertėjo paslaugos; – dvasinio vadovo, lydinčio grupę, kelionės išlaidos; – kelionės dokumentų sutvarkymas. |
| Į kelionės kainą neįskaičiuota | – Asmeninės išlaidos, pietūs, gėrimai vakarienių metu; – Arbatpinigiai vietiniam gidui ir vairuotojui; – Kelionės medicininių išlaidų draudimas (galime apdrausti BTA keliautojus iki 75 m. amžiaus); – lankomiems objektams turėti ~100 Eur; – ausinukai – vienam asmeniui – 1,5 EUR dienai; – vienviečio kambario priemoka – 350 Eur. |
| Pastabos | – Kelionės programos objektų lankymo tvarka gali keistis; – grupės dydis – 20 žmonių. Esant mažesnei grupei, nei minimalus keliautojų skaičius, kelionė gali būti vykdoma perskaičiavus kainą mažesnei grupei. – kelionei reikalingas pasas, galiojantis dar bent 6 mėn. po kelionės pabaigos. – įeinant į šventoves būtina turėti galvos apdangalus. |
Kelionės programa
Skrydis Vilnius – Stambulas. Vėlai vakare atvykstame į Stambulo oro uostą. Pervežimas į viešbutį. Apgyvendinimas. Nakvynė viešbutyje.
Stambulas – įstabus miestas, buvusi trijų didelių imperijų – Bizantijos, Romos ir Osmanų sostinė. Tai unikalus miestas iškilęs dviejų žemynų – Europos ir Azijos – sankryžoje, išsaugojęs iškiliausius paminklus, liudijančius jo istorijos turtingumą. Po pusryčių – pažintis su Stambulo senamiesčiu. Aplankysime Hagia Sophia – muziejų baziliką, kuri iki 1453 m. buvo Bizantijos imperijos patriarchalinė bažnyčia. Sustosime prie Mėlynosios mečetės su šešiais minaretais statytos sultono Achmedo. Buvusioje Hipodromo aikštėje – 1500 m. pr. Kr. datuojamas Egipto obeliskas, Gyvačių kolona, atgabenta iš Delfų, Konstantino VII Purpurinio kolona. Pasiekę Teodosijaus pylimus, aplankysime Išganytojo Choros baziliką, puikų bizantiškos architektūros pavyzdį su gerai išlikusiomis mozaikomis. Esant galimybei, aplankome Graikijos ortodoksų patriarchatą ir Hagios Georgios bažnyčią. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių pervežimas į oro uostą. Skrydis į Antakiją. 10.35 – 12.20.
Skrydis į Hatay. Antakija – miestas Turkijos pietuose, senovėje buvo vadinta Antiochija. 42 m. tai buvo Pauliaus misijų centras Galatijos provincijoje. Čia pirmą kartą Jėzaus Kristaus mokiniai pavadinami krikščionimis. Lankome vieną seniausių pasaulyje uoloje iškaltą Šv. Petro bažnyčią. Manoma, kad čia meldėsi šv. Paulius ir Petras. Išlikęs atsarginis išėjimas padėjęs pasislėpti persekiojimo metu. Lankome archeologijos muziejų garsėjantį mozaikomis. Keliaujame į Pierijos Seleukiją, buvusį jūros uostą šalia Antiochijos. Iš čia apaštalas Paulius su Barnabu iškeliavo į misijines keliones (Apd 13, 4). Uostą įkūrė Seleuchas I, Aleksandro Makedoniečio armijos karvedys. Uoste išlikęs įdomus romėniškų tunelių ir kanalų kompleksas įrengtas pasitelkus žydus belaisvius, saugojęs miestą nuo potvynių. Šiandien galima pasivaikščioti po daugelį išlikusių tunelių. Netoliese ant aukščiausios Samandango (Simono) kalno viršukalnės pastatyta Simono Stulpininko Jaunesniojo vienuolyno griuvėsiai. Šv. Simonas Stulpininkas, didysis asketas, 45 metus gyvenęs ant 13 m. aukščio kolonos. Iki mūsų dienų išliko vienuolyno griuvėsiai ir šv. Simono kolona. Grįžtant į Antiochiją sustojame prie įspūdingo 3000 m. senumo Mozės alyvmedžio, vietinių vadinamo Musa Agaci. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Šiandien lankysimės šv. Pauliaus gimtinėje, Tarso mieste (Apd 22, 3). Romėnų imperijos laikais miestas tapo Kilikijos regiono sostinė, uostas. XIX amžiaus pabaigoje Tarsas prarado priėjimą prie jūros, įkūrus Turkijos Respubliką, Cidnos upė buvo užtvenkta pastatant pirmąją Turkijos hidroelektrinę. Dabar galima aplankyti Berdano (Cidnos) upės krioklius. Senas balto bazalto akmenų kelias grįstas romėnų laikais, veda į miesto centrą. Praeisime miesto vartus, vadinamus Kleopatros vartais, primenančius, kad pro juos į Tarsą įžengė Markas Antonijus ir Kleopatra. Mieste XII a. pastatyta šv. Pauliaus bažnyčia, perstayta XIX a. dekoruota freskomis. Netoliese, vietoje, kur stovėjo Sauliaus namai, trykšta šaltinis. Vietinių jis laikomas stebuklingu, nes ir karštomis vasaros dienomis vandens lygis išlieka toks pats. Iš romėnų laikų likęs imperatoriaus Justiniano tiltas, didžioji Tarso mečetė iš XVI a. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Istorinis Kapadokijos regionas Anatolijos plynaukštėje sudaro didžiąją dalį Mažosios Azijos pusiasalio. Ponto ir Tauro kalnai, upių vagos ir vulkaninės kilmės uolienos, kuriose išskaptuoti ištisi miestai ir vienuolynai. Rytine Kapadokijos riba buvo laikomas Eufratas, o vakarine – Tūzo ežeras. Regionas pasižymi ypač vaizdingomis kalnuotomis vietomis, tarp kurių yra Gioremės slėnis paskelbtas pasaulio paveldu, kuriame kūrėsi krikščionių bažnyčios ir vienuolynai, be perstojo buvo meldžiamasi penkiolika amžių.
Lankome Kapadokijos regiono Goreme uolų bažnyčias. Jų priskaičiuojama daugiau nei 400. Tai netaisyklingų uolų amfiteatras su tamsiomis durų ir langų angomis, vedančiomis į paslaptingą bažnytėlių, vienuolynų vidų. Olose išskaptuoti skliautai ir kolonos, arkos, suolai ir klauptai. Bažnyčių interjeruose – bizantinio meno freskos, raštai, šventųjų paveikslai, Biblijinės scenos.
Požeminis Derinkuju miestas įšskaptuotas ankstyvosios krikščionybės laikais. Kai kurie būstai įrengti net 65 m gylyje. Ihlara slėnis – lengvas pasivaikščiojimas Melendiz upės slėniu, Selimo pilis su išskaptuotais vienuolynais ir olų bažnyčiomis. Balandžių slėnis taip pavadintas dėl balandinių prie namų. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Konija šv. Pauliaus laikais buvo vadinama Ikonija. Čia šv. Paulius su Barnabu kelis kartus lankėsi savo kelionių metu (Apd. 14, 1-6). Pauliaus atminimą įamžina vienintelė išlikusi nedidelė šv. Pauliaus bažnyčia. Kitos krikščionių bažnyčios buvo sugriautos arba paverstos mečetėmis. XI a. miestas atiteko turkų Seldžiukų įkurtai valstybei. Jos valdovas Suleimanas sostinę perkėlė į Ikonijų, pavadino ją Konija. XIII a. Konijoje gyveno vienas žymiausių persų poetų sufijų Rumi. Vėliau čia įsikūrė jo idėjomis sužavėtas dervišų Mevlevių ordinas. Turkijos Respublikos laikais Konija buvo svarbus islamo centras, besipriešinęs sekuliarizacijai. Lankome sufijų centrą Konijoje. Išvykstame į Beysehirą, miestą, kuriame išlikusi Esrefoglu – viena gražiausių Turkijos mečečių. Jos viduje išliko kedro medžio kolonos. Keliaujame į Yalvac (Pisidijos Antiochiją). Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių lankome Pisidijos Antiochiją (Jalvačas). Čia apaštalas Paulius sakė pirmą pamokslą pagonims (Apd. 13, 14-43), vėliau kartu su Barnabu buvo išvaryti iš miesto. Iškiliausia Pisidijos Antiochijos šventoji – čia gimusi šv. Margarita Antiochietė nukankinta imperatoriaus Diokletiano laikais. Lankome miestą: šv. Apaštalo Pauliaus šventyklos griuvėsiai, senieji miesto vartai, akvedukas, amfiteatras. Toliau keliaujame į Pamukalę (anksčiau – Hierapolio) miestą. Tai vienas nuostabiausių Turkijos gamtos kampelių dėl laiptuotų baltų uolų vadinamas „Medvilnės pilimi“. Šiltosios mineralinės versmės ištryškę kalnuose besileisdamos uolų laiptais suformuoja baltas terasas su žydro vandens baseinais. Netoliese – įspūdingi antikinio miesto Hierapolio griuvėsiai. užtvindyti mineralinių versmių vandens, ir dižiausias Anatolijoje nekropolis. Daugiau nei 1200 pilkapių, sarkofagų, antkapių, neseniai atrastas Šv. apaštalo Pilypo kapas. Maudynės šiltuose Kleopatros baseinuose. Lankome Hierapolio archeologinį muziejų. Apaštalas Paulius rašęs laiškus Laodikėjos bažnyčiai, juos adresavo ir netoliese buvusiam Hierapoolio miesto gyventojams. Nakvynė viešbutyje.
Papusryčiavę keliausime į Laodikėją. Archeologinio muziejaus parke galima aplankyti du teatrus, didžiulį stadioną, vandens bokštą ir odeoną. Krikščionybės plitimo laikotarpiu Laodikėjoje buvo įsteigta viena iš Anatolijos „septynių bažnyčių“, minima ir Apreiškime Jonui (Apr. 3:14), ir apaštalo Pauliaus laiškuose. Lankome stebuklingai atrastą antikinio Afrodizijaus miesto griuvėsius. Deivei Afroditei skirtas miestas priešinosi krikščionybei iki pat V a., vėliau jis buvo apleistas ir užmirštas. Būtent čia galima pamatyti geriausią išlikusio romėnų miesto pavyzdį. Vykstame į kurortinį pajūrio miestą Kušadasį. Įsikuriame viešbutyje. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių dieną pradėsime viešnage įžymiajame Efeso mieste – viename svarbiausių Antikos laikų prekybos ir kultūros centrų. Efesas vaidino svarbų vaidmenį plintant krikščionybei. Čia apaštalavo Paulius ir Jonas, paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Jėzaus motina Marija. Šiandien ten galima aplankyti Marijos namus ir Evangelisto Jono kapą. Efeze tuomet vyravo Artemidės kultas, buvo pastatyta didžiulė šventykla,laikyta septintuoju pasaulio stebuklu. Ne visi priėmė šv. Pauliaus nešamą žinią. Apaštalų darbuose pasakojama apie riaušes (Apd 19), kurias sukėlė sidabrakalys Demetrijus padirbinėjęs monetas su Artemidės paveikslu… Paulius ne kartą grįžo į Efezą, vėliau krikščionybė tapo oficialia religija. Lankome apaštalo Jono Teologo bazilikos griuvėsius, šv. Jono kapą. Šv. Dievo Motinos Marijos namelis, Celsijaus biblioteka, Adriano ir Artemidės šventyklos, Trajano fontanas, teatras… Nakvynė Kušadasyje.
Pusryčiai. Vykstame į Izmirą, senovėje vadintą Smirna. Tai trečias pagal dydį Turkijos miestas Turkijos vakaruose, prie Egėjo jūros, antrasis didelis šalies uostas. Smirnos bažnyčia minima Apokalipsėje. Tai antroji Apreiškimo knygoje paminėta bažnyčia po Efezo. Šv. Polikarpas – miesto globėjas ir kankinys. Miesto centre – Šv. Pollikarpo bažnyčia ir brolių pranciškonų vienuolynas, centrinė miesto aikštė Konak ir laikrodžio bokštas. Toliau vykstame į Bursą, sustojame Pergame (Pergamon). Tai buvo trečiasis (po Aleksandrijos ir Atėnų) helenistinio pasaulio ekonomikos ir kultūros centras. Mieste veikė biblioteka (antra pagal dydį po Aleksandrijos), filosofijos mokykla, Archeologiniame muziejuje galima pamatyti miesto griuvėsius Dzeuso altorių. Pergamo didysis altorius labiausiai atspindėjęs Pergamo šlovę (II a.pr. Kr) eksponuojamas Berlyno muziejuje. Istorikai šį meno kūrinį laiko vienu svarbiausiu meno istorijoje. Aleksandras Didysis miestą pavertė iždine. Jam mirus, III-II a. pr. Kr iškilo iždo saugotojai Atalidai tapę pasaulio galingaisiais, jie Pergamą iš neįveikiamos tvirtovės pavertė mokslo ir kultūros miestu. Pergamas paminėtas Apreiškimo knygoje. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių keliausime į Nikėją. Turkijos miestas Iznikas įsikūręs prie didžiulio to paties pavadinimo ežero. Aplankome šv. Sofijos soborą, kuriame 325 m. vyko Pirmasis Visuotinis bažnyčios susirinkimas.
Vykstame į Stambulą. Laisvas laikas, kurio metu galima aplankyti Stambulo prieskonių turgų, paplaukioti laiveliu Bosforo sąsiauriu. Nakvynė viešbutyje.
Anksti ryte vykstame į Stambuklo oro uostą. 07:50 val. skrydis Stambulas – Vilnius.
