Informacija
2025 m. gegužės 2‒9 d.
Ispanija. Pažintinė‒piligriminė kelionė 8 d./7 n.
Grupę lydės dvasinis vadovas ir profesionali gidė Jūratė Micevičiūtė
Kaina 850 EUR + aviabilietai (nuo 200 EUR)
Kodėl keliaujame didžiųjų ispanų mistikų pėdomis?
Sakoma, kad kiekvienas amžius „atranda“ savo šventąjį, ir dažniausiai jis įkūnija savybes, kurių tuo metu kaip tik trūksta. Šv. Jėzaus Teresę ir šv. Kryžiaus Joną dabar, beveik po penkių šimtų metų, „atrado“ ne tik arti ir toli gyvenantys užsieniečiai, bet ir patys ispanai. Greičiausiai jų paslaptis slypi ne tame, kad jie pasiekė aukščiausias dvasios viršūnes ir nubrėžė kelią į jas, ir ne tame, kad kaip tik jie sukūrė simbolius, iki šiol „atrakinančius“ dvasinės psichologijos paradoksus. Svarbiausia yra jų pamoka kasdienybei: gyventi drąsiai ir kiekvieną dieną po dvi valandas „praktikuoti“ ne tik maldą, bet ir… džiaugsmą. Ir kad šiame gyvenime protingiausia yra pasirinkti meilės beprotybę.
Be šių lobių jų pėdomis sekantis piligrimas gauna dar vieną netikėtą premiją: susipažįsta su Ispanijos branduoliu, jos Aukso amžiaus lopšiu, aplankydamas ne tik sostinę, bet ir keturis miestus UNESCO paskelbtus žmonijos paveldu; dar daugiau – jis įeina į eiliniam turistui nepasiekiamas vietas ‒ „giliąją Ispaniją“, į mažus miestelius, pas paprastus ispanus, kurie iki šiol saugo šv. Teresės ir šv. Kryžiaus Jono atminimą.
| Į kelionės kainą įskaičiuota | – Kelionė pagal programą komfortabiliu autobusu; – 7 nakvynės su pusryčiais vienuolynų svečių namuose arba turistinės klasės viešbučiuose (dviviečiuose kambariuose); – lietuviškai kalbančio kelionės vadovo paslaugos; – dvasinio vadovo, lydinčio grupę, kelionės išlaidos. |
| Į kainą neįskaičiuota | – Lėktuvo bilietai Kaunas ‒ Madridas ‒ Kaunas; – papildomas lėktuvo bagažas; – pietūs, vakarienės; – mokami objektai ir kai kurių lankomų vietų gidai – apie 80 EUR asmeniui; – priemoka už vienvietį kambarį 240 Eur; – kelionės draudimas. Draudžiame BTA draudimu keliautojus iki 75 m. amžiaus; – ausinukai ‒ 1,5 EUR dienai. |
| Pastabos | – Kelionės programos objektų lankymo tvarka gali keistis; – grupės dydis ‒ 15‒25 žmonės. Esant mažesnei grupei nei minimalus keliautojų skaičius, kelionė gali būti vykdoma perskaičiavus kainą mažesnei grupei. – kelionės gidė – Jūratė Micevičiūtė, kelionių knygos „17 šv. Teresės miestų“ autorė ir abiejų ispanų mistikų klasikinių kūrinių vertėja. |
Kelionės programa
Vėlyvas Ryanair skrydis Kaunas ‒ Madridas. Nakvynė viešbutyje netoli oro uosto.
Po pusryčių išvažiuosime į Malagoną (165 km), kur šv. Teresė įsteigė savo trečiąjį vienuolyną, kuris išliko iki šiol. Čia netgi pastatas laikomas relikvija, nes tai – vienintelis „nuo nulio“ pagal jos pačios planą pastatytas vienuolynas, tapęs pavyzdžiu vadinamajam karmelitiškam stiliui. Apžiūrėsime turtingai išpuoštą bažnyčią, kurią pabijojo plėšti net revoliucionieriai pilietinio karo metais (tikėta, kad pati šventoji vaikščiojusi naktimis po savo steigimą…), o taip pat susipažinsime su miesteliu, kuriame turbūt daugiausia paminklų šv. Teresės garbei nei bet kur kitur. Po to pervažiuosime į kaimyninį Toledą (70 km), kur apsistosime brolių basųjų karmelitų vienuolyno svečių namuose. Jie įrengti XVI a. pabaigos pastate, senamiestyje, kylančiame virš trimis aukštais išsidėsčiusios Toledo sienos, ant kalvos, kuri kyla apie septyniasdešimt metrų virš šią neįveikiamą tvirtovę juosiančios Tacho upės. Aplankysime su šv. Terese susijusias vietas: ji ypatingai mylėjo šį miestą, kur jautėsi sveikesnė nei kitur, ir kur pradėjo rašyti svarbiausią savo veikalą, „Vidinės pilies buveines“. Tai – jos senelio, atsivertusio žydo Chuano Sančeso Tolediečio miestas. Dvi nakvynės Toledo basųjų karmelitų svečių namuose arba Vyskupijos rekolekcijų namuose.
Šią dieną paskirsime susipažinti su stebinančiu dvasiniu šio miesto palikimu. Kaip tik jame VII a. organizuoti visuotiniai Bažnyčios susirinkimai, kuriuose buvo galutinai baigtas kurti Biblijos kanonas, įtraukiant į jį Apokalipsės knygą. Nuo tų laikų ir iki šiol Toledas yra Ispanijos širdis. Tai – šalies dvasinis centras, nes kaip tik jo arkivyskupas yra šalies primas, o katedra – antroji didžiausia gotikinė pasaulio katedra, sukaupusi daugybę dvasios ir meno turtų. Jos lankymui paskirsime rytmetį. Laisvas laikas pietums, o po jo toliau lankysime Toledą. Dėl bažnyčių ir vienuolynų gausos jis vadintas antrąja Roma. Drauge tai yra trijų tradicijų – krikščioniškosios, musulmoniškosios ir žydiškosios – lydinys, kur susikūrė garsioji Toledo vertėjų mokykla: jos dėka tapo prieinami iš arabų kalbos išversti Aristotelio ir kitų Antikos mąstytojų darbai, padarę lemiamą įtaką Europos kultūrai. Tuo tarpu šv. Kryžiaus Jonui Toledas siejasi su daug skaudesne patirtimi: čia jis praleido baisiausius devynis mėnesius savo gyvenime, įmestas į nereformuotųjų karmelitų vienuolyno belangę. Iš šios patirties gimė „Tamsioji naktis“, kūrinys, tapęs vilties ir palaikymo šaltiniu tikintiesiems, kuris neišsenka jau beveik penkis šimtus metų. Čia dirbo paslaptingasis dailininkas El Grekas. Jei leis laikas, aplankysime ir Žolinės Sinagogą, kur dabar įsteigtas Sefardų (ispanų kilmės žydai, ištremti iš šalies XV amžiuje) bei Baltosios Mergelės Marijos Sinagogą, Šviesos Jėzaus Mečetę. Nakvynė Toledo basųjų karmelitų svečių namuose.
Po pusryčių Tolede – išvykimas į Avilą maršrutu, kuriuo iš šio miesto iškeliavo Teresės senelis, atsivertęs žydas, išsiveždamas ir visą savo šeimą (132 km, apie 2 val.). Avila – vienas iš trijų Ispanijos miestų, išsaugojusių visą XII–XIV a. miesto sieną, kuri pribloškia savo didybe. Tai – Teresės miestas, tad apie ją byloja kiekvienas kampelis. Aplankysime šv. Teresės gimtųjų namų vietoje įkurtą tėvų basųjų karmelitų bažnyčią. Taip pat – Įsikūnijimo vienuolyną, kuriame Teresė praleido trečdalį gyvenimo, atrado savo kaip mistikės pašaukimą, iš kurio išėjo steigti savo pirmojo reformuoto vienuolyno, o vėliau grįžusi kaip vyresnioji išgyveno garsiąją Širdies Pervėrimo malonę. Kaip tik čia nuodėmklausiu dirbo šv. Kryžiaus Jonas, ir iš netoli vienuolyno mūrų esančio namelio buvo pagrobtas ir išvežtas į jam kalėjimu tapusį Toledą. Taip pat aplankysime pirmąjį Teresės įsteigtą Šv. Juozapo vienuolyną (jame ji parašė „Tobulumo kelią“). Pagal galimybes po pietų apžiūrėsime nuostabia abside –tvirtove besididžiuojančią Avilos katedrą, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur Teresė buvo pakrikštyta, Šv. Vincento baziliką, kurios požeminėje koplyčioje ji simboliškai „nusiavė“ pakeliui į savo naująjį vienuolyną. Dvi nakvynės Avilos basųjų karmelitų svečių namuose arba Mistikos universiteto svečių namuose.
Po pusryčių išvyksime į miestą, kuris tapo šv. Teresės mauzoliejumi – Alba de Tormesą (146 km), vienos galingiausių ir seniausių Ispanijos didikų šeimų, Albos kunigaikščių, tėvoniją. Čia Teresė įsteigė savo aštuntąjį vienuolyną, aplankysime bažnyčią, kurios altoriuje saugomas sarkofagas su jos palaikais, bei atskirai stiklo ampulėse – jos širdis ir ranka. Aplankysime didžiausią pasaulyje Karmelitų Ordino muziejų bei neužbaigtą Šv. Teresės baziliką. Toliau važiuosime į Salamanką (už 23 km), ekskursija šv. Teresės pėdomis: Šv. Teresės Namas (septintojo jos įsteigto vienuolyno vieta), kuriame vėliau vienuolyną įsteigė ir dar viena šventoji, darbininkė Bonifacija Rodriges; seniausias Ispanijoje (ir ketvirtas Europoje) Salamankos Universitetas, kurio dėstytojai jėzuitai paskatino šv. Teresę parašyti „Steigimų“ knygą, čia studijavo šv. Kryžiaus Jonas, mokė pirmasis šv. Teresės raštų leidėjas Liudvikas Leonietis; neįtikėtino grožio kiemu žavintis domininkonų Šv. Stepono vienuolynas, kur šv. Teresė eidavo atlikti išpažinties, o domininkonas Fransiskas Vitorija padėjo žmogaus teisių sampratos pamatus; Senoji ir Naujoji Katedros.
Po pusryčių išvyksime į Valjadolidą (už 135 km). Pakeliui aplankysime Medina del Kampą, kuris XVI a. buvo didžiausias tarptautinių mugių centras Europoje, čia buvo nustatinėjamas pinigų kursas, gyveno turtingiausi pirkliai. Apie tų laikų šlovę primena puikiai išsilaikiusi De La Motos pilis, viena geriausių artilerijos pilių Europoje. Šiame mieste Teresės įsteigė savo antrąjį vienuolyną, kurį ir aplankysime. Jame pamatysime ne tik įdomių eksponatų ir meno kūrinių, bet ir autentišką XVI a. laikų vienuolyno interjerą ir celes, išlikusias nepaliestas vienuolių vargingumo dėka: per praeitus šimtmečius joms taip trūko pinigų, kad apie jokį remontą negalėjo būti net kalbos, tad ši vienuolyno dalis buvo tiesiog užmūryta, ir ši laiko kapsulė liko iki XXI a. pradžios. Medina del Kampas yra ir antros garsiausios Ispanijos moters, karalienės Izabelės Katalikės tėvonija, čia ji ir mirė rūmuose, kurių fasadas nustebina kuklumu. Tai – ir šv. Vincento Ferero miestas, kuriame jis surengė pirmąsias priešvelykines procesijas, kurios vėliau taip išpopuliarėjo, kad dabar rengiamos kiekviename Ispanijos ir jos buvusių kolonijų kampelyje.
Valjadolidas apgauna savo tvarkinga išvaizda, už kurios slepiasi audringa eretikų, apgavikų, persirengėlių vienuolių ir menininkų istorija. Šv. Teresė įsteigė savo trečiąjį vienuolyną ir per keletą savaičių, kol buvo įrenginėjamos patalpos ir nebuvo klauzūros, perteikė šv. Kryžiaus Jonui savo reformuotojo Karmelio dvasingumą, išmokydama jį bendruomenės gyvenimo būdo. Ekskursijos metu seserys karmelitės mums atvers ir jos įrengto basųjų karmeličių vienuolyno duris; jos išsaugojo ir vieną iš penkių Teresės rankraščių, jos „Tobulumo kelio“ originalą. Nakvoti važiuosime į Segoviją (116 km), kur dviems naktims apsistosime tėvų basųjų karmelitų globojamuose Šv. Kryžiaus Jono Dvasingumo Namuose arba Seminarijoje.
Po pusryčių lankysime Šv. Kryžiaus Jono vienuolyną, kurį įsteigė šis šventasis, pats padėjo jį statyti ir ilgai gyveno, iš jo eidamas klausyti išpažinčių į Teresės įsteigtą seserų basųjų karmeličių vienuolyną Segovijos centre. Vienuolyno sode išsaugota grota, kur jis melsdavosi žvelgdamas į po jo kojų nusidriekusį svaiginančio grožio Eresmos upės slėnį, o dabar ilsisi marmuro sarkofage vienuolyno bažnyčioje. Pasivaikščiojimas šv. Kryžiaus Jono pėdomis: palei upę vingiuojančiu keliuku, užkylančiu į viduramžių sienos dar tebesupamą miestą, kur jis eidavo klausytis šv. Teresės įsteigto vienuolyno basųjų karmeličių išpažinčių; nuostabą kelianti Segovijos katedra, pirmasis šv. Dominyko įsteigtas vienuolynas, kuriame Teresė patyrė mistinį susitikimą su savo mylimu šventuoju, o kiek anksčiau vyresniuoju buvo liūdnai išgarsėjęs ispanų Inkvizijos įkūrėjas Torkvemada. Po pietų brolių karmelitų namuose – laikas susikaupti arba pasivaikščioti, kai norintys galės aplankyti ir kitus įspūdingus Segovijos lobius: miestą karūnuojančią tvirtovę, kurios paauksuotos kesoninės lubos ir glazūruotomis plytelėmis dengtos sienos primena laikus, kai čia gyveno paskutinės ispanakilmės Trastamarų dinastijos karaliai; iš romėnų laikų išlikęs didingumu pribloškiantis 800 m ilgio ir 29 m aukščio akvedukas, vienintelis pilnai išsaugotas civilinės Romos laikų inžinerijos stebuklas, pastatytas be lašo cemento; paslaptingą aštuonkampę greičiausiai tamplierių statytą Tikrojo Kryžiaus bažnyčią, greta tėvų karmelitų vienuolyno esančią Segovijos globėjos Fuensislos Mergelės Marijos šventovę.
Po pusryčių važiuosime į Madridą (70 km), kur trumpai pasivaikščiosime po senamiestį. Pradėsime nuo Rytų aikštės, esančios priešais Karalių rūmus ir katedrą, pastatytą buvusios maurų X a. tvirtovės vietoje; pati katedra yra stebėtinai nauja, pašventinta šv. Jono Pauliaus II 1993 m., tad ir jos koplyčios skirtos mūsų laikų šventiesiems, susijusiems su Madridu. Nors turėsime mažai laiko, būtinai šiek tiek jo skirsime susikaupti pakylėjančioje Švenčiausiojo koplyčioje, puoštoje Marko Rupniko SJ mozaikomis. Toliau mūsų laukia Miesto aikštė su seniausiais Madrido pastatais iš XVI a., Didžioji aikštė, kurioje nuo XVII a. pradžios vykdavo turgūs, koridos, buvo vykdomos bausmės inkvizicijos nuteistiesiems, atvestiems iš greta esančio šios institucijos kalėjimo (dabar tame pastate įsikūrusi Užsienio reikalų ministerija), jei leis laikas, užsuksime į Šv. Izidoriaus Artojo baziliką, kurioje saugomi šventojo ir jo žmonos palaikai (pirmieji Bažnyčios kanonizuoti susituokę pasauliečiai, paprasti valstiečiai); Saulės vartų aikštė, laikoma miesto širdimi, nes visi svarbiausi Madrido, o dažnai ir visos Ispanijos, įvykiai prasidėjo kaip tik joje, o dabar čia virte verda gyvenimas kavinėse ir aplink esančiose parduotuvėse, netoli stovi seniausia Madrido bažnyčia (Šv. Gineso), Karališkųjų Basųjų vienuolynas… Visos šios senojo Madrido vietos yra išvaikščiotos šv. Teresės ir susijusios su jos gyvenimu: prie Karalių rūmų esančiame pastate ji lankė religingumu pagarsėjusią karaliaus Pilypo II auklę portugalę ponią Maskarenjas, ėjo į Didžiojo Inkvizitoriaus būstinę prašyti leidimo steigti vienuolyną Madride, Karališkųjų basųjų vienuolyne susitiko su jo steigėja, karaliene regente Joana, kuri buvo vienintelė moteris jėzuitė… Po to autobusas iš Rytų aikštės mus nuveš į Madrido oro uostą.
Skrydis Madridas – Kaunas.
