Didieji ispanų mistikai. Šv.Teresė Avilietė ir šv. Kryžiaus Jonas

Ryanair skrydis Kaunas ‒ Madridas. Atvykstame 14:35  val. (Madrido oro uostas). Autobusu vykstame į kaimyninį Toledą, kur apsistosime brolių basųjų karmelitų vienuolyno svečių namuose. Jie įrengti XVI a. pabaigos pastate, senamiestyje, kylančiame virš trimis aukštais išsidėsčiusios Toledo sienos, ant kalvos, kuri kyla apie septyniasdešimt metrų virš šią neįveikiamą tvirtovę juosiančios Tacho upės. Aplankysime su šv. Terese susijusias vietas: ji ypatingai mylėjo šį miestą, kur jautėsi sveikesnė nei kitur, ir kur pradėjo rašyti svarbiausią savo veikalą, „Vidinės pilies buveines“. Tai – jos senelio, atsivertusio žydo Chuano Sančeso Tolediečio miestas. Šis miestas lemtingas ir Kryžiaus Jonui: čia jiskalėjo devynis mėnesius baisiomis sąlygomis ir po išbandymų išėjo į laisvę tapęs visų laikų geriausiu ispanų poetu. Pasivaikščiojimas po miestą šv. Kryžiaus Jono pėdomis. Dvi nakvynės Toledo basųjų karmelitų svečių namuose arba Vyskupijos rekolekcijų namuose.

Pusryčiai. Šią dieną paskirsime susipažinti su stebinančiu dvasiniu šio miesto palikimu. Kaip tik jame VII a. organizuoti visuotiniai Bažnyčios susirinkimai, kuriuose buvo galutinai baigtas kurti Biblijos kanonas, įtraukiant į jį Apokalipsės knygą. Nuo tų laikų ir iki šiol Toledas yra Ispanijos širdis. Tai – šalies dvasinis centras, nes kaip tik jo arkivyskupas yra šalies primas, o katedra – antroji didžiausia gotikinė pasaulio katedra, sukaupusi daugybę dvasios ir meno turtų. Dėl bažnyčių ir vienuolynų gausos jis vadintas antrąja Roma. Drauge tai yra trijų tradicijų – krikščioniškosios, musulmoniškosios ir žydiškosios – lydinys, kur susikūrė garsioji Toledo vertėjų mokykla: jos dėka tapo prieinami iš arabų kalbos išversti Aristotelio ir kitų Antikos mąstytojų darbai, padarę lemiamą įtaką Europos kultūrai. Tuo tarpu šv. Kryžiaus Jonui Toledas siejasi su daug skaudesne patirtimi: čia jis praleido baisiausius devynis mėnesius savo gyvenime, įmestas į nereformuotųjų karmelitų vienuolyno belangę. Iš šios patirties gimė „Tamsioji naktis“, kūrinys, tapęs vilties ir palaikymo šaltiniu tikintiesiems, kuris neišsenka jau beveik penkis šimtus metų. Čia dirbo paslaptingasis dailininkas El Grekas. Aplankysime Katedrą, Šv. Romano bažnyčią, kur melsdavosi šv. Teresė. Laisvu laiku pasiūlysime rinktis aplankyti kurį nors iš nesuskaičiuojamų Toledo paminklų: El Greko namus-muziejų, šv. Antano vienuolyną, kur jis palaidotas, Žolinės Sinagogą, kur dabar įsteigtas Sefardų (ispanų kilmės žydai, ištremti iš šalies XV amžiuje) bei Baltosios Mergelės Marijos Sinagogą, Šviesos Jėzaus Mečetę. Nakvynė Toledo basųjų karmelitų svečių namuose.

Po pusryčių Tolede – išvykimas į Avilą maršrutu, kuriuo iš šio miesto iškeliavo Teresės senelis, atsivertęs žydas, išsiveždamas ir visą savo šeimą (132 km, apie 2 val.). Avila – vienas iš trijų Ispanijos miestų, išsaugojusių visą XII–XIV a. miesto sieną, kuri pribloškia savo didybe. Tai – Teresės miestas, tad apie ją byloja kiekvienas kampelis.Šiame mieste, karmeličių Įsikūnijimo vienuolyne nuodėmklausiu dirbo šv. Kryžiaus Jonas, ir iš netoli vienuolyno mūrų esančio namelio buvo pagrobtas ir išvežtas į jam kalėjimu tapusį Toledą. Tačiau prieš apistodami Aviloje, aplankysime Kryžiaus Jono gimtąjį miestelį Fontiverą. Jo atminimą saugo milžiniška parapijinė bažnyčia: ten išsaugota koplyčia su krikštykla, kur jis buvo pakrikštytas ir jo tėvo ir brolio kapas. Gimtųjų namų vietoje įrengta jauki koplyčia. Dvi nakvynės Avilos Mistikos universiteto svečių namuose.

Po pusryčių lankysime Įsikūnijimo karmeličių vienuolyną: jis įsikūręs už miesto sienos, nes dėl didumo mieste netilpo, kai buvo jame steigiamas tą pačią dieną, kai Teresė krikštyta 1515 m. kovo 4 d. Šiame dar nereformuotų karmeličių vienuolyne Teresė praleido daugiau nei trečdalį gyvenimo: dvidešimt metų kamavosi nerasdama savo kelio, kol galiausiai ryžosi leistis Dievo vedama įstabiu mistikės taku; išėjo iš šio vienuolyno steigti savo pirmąją reformuotą basųjų karmeličių bendruomenę, o vėliau į jį dar turėjo sugrįžti kaip vyresnioji, kad įvestų tvarką. Tarp šių sienų Teresė išgyveno iškiliausias ypatingąsias Dievo malones: Širdies Pervėrimo (toje vietoje dabar įsteigta šitaip vadinama koplyčia) ir Dvasinės santuokos (vienuolių chore, kurį matysime iš bažnyčios per pinučius). Čia Teresė išgyveno didžiąją dalį patirčių, kurias aprašo „Gyvenimo knygoje“. Įsikūnijimo vienuolyne jos pakviestas nuodėmklausiu keletą metų dirbo šv. Kryžiaus Jonas, pokalbių kambaryje bendraudamas su Terese kilo į orą su visu krėslu… Čia išvydo Nukryžiuotąjį iš viršaus, tarsi Dievo Tėvo žvilgsniu iš dangaus, kaip ir nupiešė savo išgarsėjusiame piešinyje. Iš namelio, prigludusio prie išorinio vienuolyno mūro ji buvo pagrobtas ir išvežtas į jam kalėjimu tapusį Toledą. Tęsdami savo piligrimystę, išeisime Teresės pėdomis iš Įsikūnijimo vienuolyno lydėti ją, einančią steigti Šv. Juozapo vienuolyną – tą „rojaus kampelį“, kuriame praleido penkis laimingiausius gyvenimo metus, užbaigė svarbiausius savo kūrinius – „Gyvenimo knygą“, ir vėliau „Vidinės pilies buveines“, čia susirinkusioms seserims parašė „Tobulumo kelią“. Pakeliui, jei leis laikas, užsuksime į Šv. Vincento baziliką, kurios požeminėje koplyčioje ji simboliškai „nusiavė“ eidama į savo naująjį vienuolyną. Šioje bazilikoje Teresės pasiryžimą „stiprino“ net 4 čia palaidoti šventieji, trys iš jų – romėnų laikų kankiniai. Mišias numatyta švęsti Įsikūnijimo vienuolyno arba Šv. Juozapo vienuolyno bažnyčioje. Jei leis laikas, dar aplankysime ir Avilos Katedrą. Nakvynė Mistikos universiteto svečių namuose.

Po pusryčių išvyksime į miestą, kuris tapo šv. Teresės mauzoliejumi – Alba de Tormesą (146 km), vienos galingiausių ir seniausių Ispanijos didikų šeimų, Albos kunigaikščių, tėvoniją. Čia Teresė įsteigė savo aštuntąjį vienuolyną, aplankysime bažnyčią, kurios altoriuje saugomas sarkofagas su jos palaikais, bei atskirai stiklo ampulėse – jos širdis ir ranka. Aplankysime didžiausią pasaulyje Karmelitų Ordino muziejų bei neužbaigtą Šv. Teresės baziliką. Toliau važiuosime į Salamanką (už 23 km), ekskursija šv. Teresės pėdomis: Šv. Teresės Namas (septintojo jos įsteigto vienuolyno vieta), kuriame vėliau vienuolyną įsteigė ir dar viena šventoji, darbininkė Bonifacija Rodriges; seniausias Ispanijoje (ir ketvirtas Europoje) Salamankos Universitetas, kurio dėstytojai jėzuitai paskatino šv. Teresę parašyti „Steigimų“ knygą, čia studijavo šv. Kryžiaus Jonas, mokė pirmasis šv. Teresės raštų leidėjas Liudvikas Leonietis; neįtikėtino grožio kiemu žavintis domininkonų Šv. Stepono vienuolynas, kur šv. Teresė eidavo atlikti išpažinties, o domininkonas Fransiskas Vitorija padėjo žmogaus teisių sampratos pamatus; Senoji ir Naujoji Katedros.Nakvoti važiuosime į Segoviją, kur dviems naktims apsistosime tėvų basųjų karmelitų globojamuose Šv. Kryžiaus Jono Dvasingumo Namuose.

Po pusryčių išvyksime į Valjadolidą (už 135 km). Pakeliui aplankysime Medina del Kampą, kuris XVI a. buvo didžiausias tarptautinių mugių centras Europoje, čia buvo nustatinėjamas pinigų kursas, gyveno turtingiausi pirkliai. Apie tų laikų šlovę primena puikiai išsilaikiusi De La Motos pilis, viena geriausių artilerijos pilių Europoje. Šiame mieste Teresės įsteigė savo antrąjį vienuolyną, kurį ir aplankysime. Jame pamatysime ne tik įdomių eksponatų ir meno kūrinių, bet ir autentišką XVI a. laikų vienuolyno interjerą ir celes, išlikusias nepaliestas vienuolių vargingumo dėka: per praeitus šimtmečius joms taip trūko pinigų, kad apie jokį remontą negalėjo būti net kalbos, tad ši vienuolyno dalis buvo tiesiog užmūryta, ir ši laiko kapsulė liko iki XXI a. pradžios. Medina del Kampas yra ir antros garsiausios Ispanijos moters, karalienės Izabelės Katalikės tėvonija, čia ji ir mirė rūmuose, kurių fasadas nustebina kuklumu. Tai – ir šv. Vincento Ferero miestas, kuriame jis surengė pirmąsias priešvelykines procesijas, kurios vėliau taip išpopuliarėjo, kad dabar rengiamos kiekviename Ispanijos ir jos buvusių kolonijų kampelyje.

Valjadolidas apgauna savo tvarkinga išvaizda, už kurios slepiasi audringa eretikų, apgavikų, persirengėlių vienuolių ir menininkų istorija. Šv. Teresė įsteigė savo trečiąjį vienuolyną ir per keletą savaičių, kol buvo įrenginėjamos patalpos ir nebuvo klauzūros, perteikė šv. Kryžiaus Jonui savo reformuotojo Karmelio dvasingumą, išmokydama jį bendruomenės gyvenimo būdo. Ekskursijos metu seserys karmelitės mums atvers ir jos įrengto basųjų karmeličių vienuolyno duris; jos išsaugojo ir vieną iš penkių Teresės rankraščių, jos „Tobulumo kelio“ originalą. Nakvoti grįšime į Segoviją, tėvų basųjų karmelitų globojamus Šv. Kryžiaus Jono Dvasingumo namus.

Po pusryčių lankysime Šv. Kryžiaus Jono vienuolyną, kurį įsteigė šis šventasis, pats padėjo jį statyti ir ilgai gyveno, iš jo eidamas klausyti išpažinčių į Teresės įsteigtą seserų basųjų karmeličių vienuolyną Segovijos centre. Vienuolyno sode išsaugota grota, kur jis melsdavosi žvelgdamas į po jo kojų nusidriekusį svaiginančio grožio Eresmos upės slėnį, o dabar ilsisi marmuro sarkofage vienuolyno bažnyčioje. Pasivaikščiojimas šv. Kryžiaus Jono pėdomis: palei upę vingiuojančiu keliuku, užkylančiu į viduramžių sienos dar tebesupamą miestą, kur jis eidavo klausytis šv. Teresės įsteigto vienuolyno basųjų karmeličių išpažinčių; nuostabą kelianti Segovijos katedra, pirmasis šv. Dominyko įsteigtas vienuolynas, kuriame Teresė patyrė mistinį susitikimą su savo mylimu šventuoju, o kiek anksčiau vyresniuoju buvo liūdnai išgarsėjęs ispanų Inkvizijos įkūrėjas Torkvemada. Kiek spėsime, aplankysime ir kitus įspūdingus Segovijos lobius: miestą karūnuojančią tvirtovę, kurios paauksuotos kesoninės lubos ir glazūruotomis plytelėmis dengtos sienos primena laikus, kai čia gyveno paskutinės ispanakilmės Trastamarų dinastijos karaliai; iš romėnų laikų išlikęs didingumu pribloškiantis 800 m ilgio ir 29 m aukščio akvedukas, vienintelis pilnai išsaugotas civilinės Romos laikų inžinerijos stebuklas, pastatytas be lašo cemento; paslaptingą aštuonkampę greičiausiai tamplierių statytą Tikrojo Kryžiaus bažnyčią, greta tėvų karmelitų vienuolyno esančią Segovijos globėjos Fuensislos Mergelės Marijos šventovę. Po pietų mūsų laukia Madridas: trumpai pasivaikščiosime po senamiestį. Pradėsime nuo Rytų aikštės, esančios priešais Karalių rūmus ir katedrą, pastatytą buvusios maurų X a. tvirtovės vietoje; pati katedra yra stebėtinai nauja, pašventinta šv. Jono Pauliaus II 1993 m., tad ir jos koplyčios skirtos mūsų laikų šventiesiems, susijusiems su Madridu. Nors turėsime mažai laiko, būtinai šiek tiek jo skirsime susikaupti pakylėjančioje Švenčiausiojo koplyčioje, puoštoje Marko Rupniko SJ mozaikomis. Toliau mūsų laukia Miesto aikštė su seniausiais Madrido pastatais iš XVI a., Didžioji aikštė, kurioje nuo XVII a. pradžios vykdavo turgūs, koridos, buvo vykdomos bausmės inkvizicijos nuteistiesiems, atvestiems iš greta esančio šios institucijos kalėjimo (dabar tame pastate įsikūrusi Užsienio reikalų ministerija), jei leis laikas, užsuksime į Šv. Izidoriaus Artojo baziliką, kurioje saugomi šventojo ir jo žmonos palaikai (pirmieji Bažnyčios kanonizuoti susituokę pasauliečiai, paprasti valstiečiai); Saulės vartų aikštė, laikoma miesto širdimi, nes visi svarbiausi Madrido, o dažnai ir visos Ispanijos, įvykiai prasidėjo kaip tik joje, o dabar čia virte verda gyvenimas kavinėse ir aplink esančiose parduotuvėse, netoli stovi seniausia Madrido bažnyčia (Šv. Gineso), Karališkųjų Basųjų vienuolynas… Visos šios senojo Madrido vietos yra išvaikščiotos šv. Teresės ir susijusios su jos gyvenimu: prie Karalių rūmų esančiame pastate ji lankė religingumu pagarsėjusią karaliaus Pilypo II auklę portugalę ponią Maskarenjas, ėjo į Didžiojo Inkvizitoriaus būstinę prašyti leidimo steigti vienuolyną Madride, Karališkųjų basųjų vienuolyne susitiko su jo steigėja, karaliene regente Joana, kuri buvo vienintelė moteris jėzuitė… Po to autobusas iš Rytų aikštės mus nuveš į Madrido viešbutį trumpam poilsiui prieš ankstyvą skrydį.

Skrydis Madridas – Kaunas 6.10 – 11.05 val.