Informacija
Normandija, Luaros pilių regionas
2025 m. liepos 25 – rugpjūčio 1 d.
Grupę lydės botanikė, želdynų dizaino specialistė – Dalia Bastienė
Kelionės kaina: 980 Eur + lėktuvo bilietas (nuo 200 Eur)
Gyvatvorėmis apraizgytų kaimo laukų, tankių giraičių Normandijos provincija mėgiama dėl miškingų kalvelių, šviežuma dvelkiančių slėnių, ganyklų, dėl uolėtų Cote d’Albatre (Alebastro) pakrančių, smėlingų La Cote de Nacre pliažų, žirgų ir naminių gyvulių fermų, viena prie kitos besiglaudžiančių senų vienuoliškų abatijų. Ramiame kraštovaizdyje išnyra Normandijos miestai ir miesteliai: Rouen’o katedra ir viduramžiškas senamiestis, Caen priglaudęs kelis normaniškos romanikos vienuolynus, Bayeux, kur XI a. gimė Bayeux gobelenai.
Regionas buvo pavadintas normandų, ar kitaip vadinamų vikingų, vardu, IX a. per jūrą atplaukusių iš Skandinavijos. Legenda tapęs Normandijos hercogas Viljamas Užkariautojas, 1066 m. su 6000 karių persikėlė per Lamanšo sąsiaurį ir nugalėjęs anglus ir buvo karūnuotas Anglijos karaliumi. Po Šimtamečio karo (1337-1453) Normandiją užkariavo anglai (išskyrus Mont Saint Michel) ir tik po 30 metų Prancūzija atgavo savo žemes. XVI a. regionas tapo karų tarp katalikų ir hugenotų scena, o po penkių šimtų metų jis tapo dailininkų susitikimo vieta, impresionizmo lopšiu.
Tarp Rouen ir Paryžiaus yra Giverny miestelis garsėjantis Claude Monet namais ir sodais. Šiaurės vakariniame Normandijos kampe, netoli Bretanės – viduramžiškas benediktinų vienuolynas Mont Saint Michel, įspūdingai apglėbęs salą. Regione gaminami visoje Prancūzijoje populiarūs sūriai (camembert, pont-l’eveque, livarot), įvairių rūšių grietinėlė, obuolinis sidras (cidre de la vallee d’Auge), kriaušių sultys (Bocage) ir kalvadosas (calvados). Žinoma, nei viena šventė neapsieina be bretoniškų blynų (galettes), užgeriamų sidru (cidre).
Kelionė skirta sodų ir parkų specialistams bei mėgėjams. Aplankysime gražiausius šiaurės vakarų Prancūzijos (Normandijos) sodus ir parkus, grožėsimės unikalia laukine gamta, atrasime turtingą kulinarinį paveldą, lankysimės Luaros slėnio pilyse, bedrausime su sodo profesionalais, dalinsimės ta pačia aistra.
Į kelionės kainą įskaičiuota | – transportas kelionės metu – autobusas; – 7 nakvynės su pusryčiais viešbučiuose, dviviečiuose kambariuose; – kelionės vadovo-vertėjo paslaugos; – ekskursinė programa; – kelionės dokumentų sutvarkymas; |
Į kelionės kainą neįskaičiuota | – Lėktuvo bilietai Vilnius – Paryžius (BVA) – Vilnius (nuo 200 Eur) (su rankiniu 40x20x25 cm bagažu), įsigyti galite ir savarankiškai; – papildomas bagažas: pirmenybinis įlaipinimas ir 10 kg svorio rankinis bagažas (55 x 40 x 20 cm) – kaina nuo 60 Eur/asm. (pirmyn-atgal); papildomas registruojamas 10 kg svorio bagažas – nuo 80 Eur; 20 kg svorio bagažas – kaina nuo 120 Eur; – medicininių išlaidų draudimas (galime apdrausti BTA draudimu keliautojus iki 75 m. amžiaus); – priemoka už vienvietį kambarį – 240 Eur; – miesto mokesčiai, pietūs, vakarienės ir kitos asmeninės išlaidos; – mokamiems objektams (sodams, gidams) turėti ~ 200 Eur (rekomenduojame turėti grynais); |
Pastabos | – Kelionės programos lankomų objektų tvarka gali keistis. Programą optimizuosime likus mėnesiui iki kelionės pradžios. – Kelionei reikalingas pasas arba asmens tapatybės kortelė, kuri galiotų ne mažiau nei 3 mėn. po kelionės pabaigos. – Minimali keliautojų grupė – 20 žmonių. Esant mažesniam keliautojų skaičiui, kelionės kaina gali būti perskaičiuota. – Savarankiškai perkantys lėktuvo bilietus privalo suderinti pirkimą su kelionės organizatoriumi. |
Kelionės programa
Tiesioginis skrydis 10:00 Vilnius – 11:50 Paryžiaus Beauvais oro uostas. Patogiu turistinu autobusu keliausime link Pikardijos provincijos sostinės Amjeno, garsėjančio didžiausia gotikine Dievo Motinos katedra Prancūzijoje. Gotikinės architektūros šedevras, garsėjantis skulptūrų ir reljefų gausa, brangiomis relikvijomis. Čia saugoma Jono Krikštytojo galva. Gotikinės architektūros naujovės: „slankstelinė“ struktūra, kontraforsai ir arkbutanai paverčia pastatą milžinišku rožės žiedu, išpuoselėtu sodu…
Laikas pietums viduramžiškame pėsčiųjų rajone St-Leu, kur rasime daugybę kavinukių ir užkandinių. Jei turėsime laiko, aplankysime XVIII a. įkurtą Amjeno botanikos sodą (Jardin des plantes).
Vėliau, lydimi sodų gido, lankome Sericourt sodus (Les Jardins de Sericourt). Séricourt sodai yra kraštovaizdžio dizainerio Yves’o Gosse de Gorre’o, Briuselio kraštovaizdžio architektūros mokyklos meistro, vaisius. Sodai ne kartą pelnė „Nepaprasto sodo“ nominaciją ir buvo renkami Metų sodu. Sodų unikalumas – kontrastų raiška, griežtų formų linijų priešprieša, žaliųjų augalų ir gėlių palečių atspalvių mozaika, prancūziškų ir angliškų sodų harmonija. Séricourt yra, visų pirma, poetinių sodų rinkinys, kuriame augalų įvairovė griežtai tarnauja meninei kūrybai. Soduose daugybė kambarių ir erdvių, esančių tarp tvarkos ir netvarkos, tarp griežtumo ir beprotybės, tarp šešėlio ir šviesos, tarp karo ir taikos: čia žmogus tampa gamtos bendrininku, kad pristatytų ją visu jos sudėtingumu ir geriausiu aspektu. Būtina aplankyti Rožių katedrą, Pajūrio alėją, Karių sodą, Topiarijų sodą. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Le Jardin Agapanthe – tai išskirtinis sodas, kurtas gamtovaizdžių dizainerio Alexandre Thomas, kuris plačiai atvėrė duris kiekvienam norinčiam pamatyti mažą stilingą stebuklą Šiaurinėje Prancūzijos dalyje. Šis sodas skiriasi nuo Le Jardin Plume savo teatrališkumu ir paslaptingumu. Šiame sode puikiai dera žalios spalvos koloritas su minimalistiniu svajingų levandų, raganių, rožių, čėrų ir akantų bei dekoratyviai apkarpytų krūmų, pušų, bambukų ir žymiosios agaphantus – dar vadinamos meilės gėlės – spalvų pustoniais.
Le Jardin Plume sodas pasižymi išskirtinai subtiliu prancūzišku rafinuotumu, elegancija, bet ir šiuolaikiškumu. Vasariškojo sodo puošmena – nedideli keturkampio formos krūmai, griežta forma apkarpyti, tačiau spalvingais ir traukiančiais akį gėlių sodeliais pagražinti iš vidaus. Jurginai, saulainės, apželdintos vejos ir daug kitų augalų kiekvieną kartą nustebina ir džiugina kiekvieną sodo lankytoją.
Atvykstame į Normandijos sostinę Ruaną. Pažintis su miestu: fachverkinių namų kvartalai, senoji turgaus aikštė, kurioje 1431 m. buvo sudeginta garsioji Žana d`Ark, jos garbei pastatyta įspūdingos architektūros moderni bažnyčia. Gotikinė katedra, kuria žavėjosi impresionistas C. Monet. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Lankome Les jardins d’Angélique – privatų, romantišką, angliško ir prancūziško stiliaus sodą, užimantį kone vieną hektarą ploto aplink XVII a. dvarelį. Sodą sukūrė patys savininkai savo dukros Angelique atminimui. Kelionė į Etretatą (Etretat), kurortinį pakrantės miestelį. Vienas įdomiausių šios vietovės reginių – milžiniškos arkinės uolos, nusileidžiančios į pakrantės bangas. Pakilus ant kalvos prie Notre-Dame de la Garde koplyčios, galima aplankyti puikius Etretat sodus, kuriuose puikiai dera pakrantės peizažas, šiuolaikinis menas ir architektūra, ir pasigrožėti Alebastrinės pakrantės uolomis. Sodo projektas laimėjo Europos apdovanojimą už istorinio sodo vystymą. Pietausime nedideliame uostamiestyje Honflioras (Honfleur) – tai ramus pajūrio miestelis, išraizgytas vaizdingų gatvelių ir senovinių namų. Miestelio pasididžiavimas – didžiausia Prancūzijoje medinė Šv. Kotrynos bažnyčia, apsupta spalvingų namų, kūrybai įkvėpusių ne vieną impresionistą. Senąjame uoste ant vandens ramiai sūpuojasi jachtos, krantinėje – žuvų turgus. Normandijoje iš obuolių sulčių tradiciškai gaminamas sidras, kalvadosas ir gurmaniškas Kamambero sūris. Pro vaizdingus Normandijos kaimelius ir sodus vingiuoja Sidro kelias – tai maždaug 40 km kelias, besidriekiantis nuo Dovilio (Deauville) miestelio. Keliaujant Sidro keliu sustojame vietinių ūkininkų sodybose, kur gaminamas sidras ir kalvadosas – obuolių brendis, aplankome sūrinę. Atvykstame į Lizjė (Lisieux) miestelį, antrą po Lurdo piligrimų lankomą vietą Prancūzijoje. XIX a. Šventoji Teresė šiame miestelyje praleido beveik visą savo gyvenimą. Nakvynė Lizje svečių namuose.
Pusryčiai. Vykstame į St. Mišelio kalną, kur X a. benediktinų ant aukštos uolos įkurtas vienuolynas yra laikomas vienu iš Vakarų pasaulio architektūros stebuklų, gotikinės architektūros šedevru. Keltų mitologijoje pasakojama, kad Šv. Mykolo kalnas buvo vienas iš jūros milžinkapių, į kurį buvo siunčiamos mirusios sielos.
Po pietų lankome Ballue rūmų sodą Chateau de la Ballue – tai 1460 metais pradėta statyti pilis. Čia gyveno tokios šeimos kaip Lesnerac, Sesmaison, Monti, Moulins de Rochefort. Šiuo metu pilis yra atvira lankytojams, vestuvėms, pobūviams. Žmonės grožisi vietos gamta ir istoriniu paveldu. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Išvykstame į šalies didybę menantį Luaros slėnį. Lankome sodus prie Nanto, Jardin Perdrier. Turas. Aplankysime nuostabią XV a. pastatytą renesansinę Vilandry pilį apsuptą spalvingais, terasomis bei geometriniais motyvais išsidėsčiusiais renesansiniais sodais. Lankome Chaumont pilaitės sodus, kur kasmet nuo Velykų iki Vėlinių vyksta tarptautinis žemės meno festivalis. Šiemet festivalio tema – „Kartą sode…“ . Visoje pilies sodų teritorijoje galima aplankyti daugybę skirtingų sodų kambarių. Tai savotiškas rinktinių sodų dizainerių šou. Vakare Chaumont pilyje vyksta šviesų šou spektaklis pasakojantis pilies istoriją. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Šiandien šventa sodų diena – lankysime du vienuolynų teritorijose įkurtus sodus ir garsiąją Šartrų katedrą, garsėjančią viduramžišku labirintu. Lankome Prieuré de Vauboin sodus, netoli Tūro miesto. Įspūdingas sodas įkurtas buvusioje priorijoje. Aukštomis vynuogienojais aplipusiomis sienomis apsuptas sodas, siauručiai varteliai, rąstų takeliai po kojomis, tarsi raginantys sulėtinti žingsnį. Seni XVII a. statyti priorijos namai, žalioje apsupty aplanko ramybės pojūtis. Sodus kūrė paryžietis Thierry Juge, nusipirkęs namus, kuriuose nebuvo nei vandentiekio, nei elektros. Jis nieko nežinojo apie sodus, bet troško sukurti aplink namus Rojaus sodus, primenančius viduramžių vienuolynų kiemus… Ir jam, atrodytų, pavyko…
Dar vienas buvusio vienuolyno sodas Abbaye Notre-Dame de l’Eau (Vandenų Dievo Motinos)
Ilgas 18 temų maršrutas leidžia mėgautis nuostabiai Eure slėnio panorama ir augmenija.
Pasivaikščiojimo takai veda per upeliuką, kertantį visą sodą. Šį ilgą maršrutą dekoruoja suolai, keturi japonų ir anglų įkvėpimo tiltai ir šešios modernių anglų bronzos skulptoriaus Philipo Jacksono skulptūros. Ramiai vaikštinėjant takeliais galima iš arti apžiūrėti augalus. Vėliau lankome Šartrų katedrą su nuostabiais mėlynaisiais vitražais. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Išvykstame link Giverny. Garsieji tapytojo Clodo Monet Giverny sodai. Kasmet čia apsilanko pusė milijono žmonių iš viso pasaulio – juos vilioja galimybė pasivaikščioti po tapytojo impresionisto Claude`o Monet čia įkurtus gėlių ir vandens sodus. Giverny dailininkas gyveno 43 metus – su šeima čia įsikūrė 1883 metais ir gyveno iki gyvenimo pabaigos – 1926 metų. Šalia namų esančiame hektaro ploto sklype tapytojas sukūrė ir išpuoselėjo gėlių sodą, kurį kurdamas labiausiai rūpinosi spalvų derinimu, simetrija ir perspektyva. Sklypą padalinęs į lysves, jose susodino skirtingo aukščio augalų grupes. Vaismedžiai ir dekoratyviniai medžiai iškilo virš vijoklinių rožių, o po išstypusiomis piliarožėmis driekėsi spalvotų vienmečių gėlių salos. Paprasčiausias gėles – nasturtas, saulutes ar aguonas tapytojas derino su retesnių rūšių augalais. Centrinę sodo alėją dengė metalinės arkos, apsivijusios vijoklinėmis rožėmis. Monet nemėgo tiksliai suplanuotų, dirbtinių sodų. Gėles jis susodindavo derindamas jų aukštį ir spalvą, o tada leisdavo joms augti laisvai. Pagal galimybes aplankysime netoliese esantį Gerberoy rožių kaimelį su jaukiu Henri Sidaner (Jardin Henri Le Sidaner) sodu. Visą savo gyvenimą jis puoselėjo tradicijas sodinti rožes. Jis davė mintį, kad kiekvienas svečias apsilankydamas Gerberoy pasodintų po rožių krūmą. Rožynai išgarsino kaimelį ir jis buvo įrašytas į „Gražiausių Prancūzijos kaimelių“ sąrašą. Nakvynė viešbutyje.
Anksti ryte pervežimas į Paryžiaus oro uostą. Skrydis 06:00 Paryžiaus Beauvais – 09:35 Vilnius.