Informacija
2025 m. rugsėjo 14–24 d.
Gruzija (Sakartvelas). Kachetija – Kartli – Mcheta – Imeretis – Mrtvili
Pažintinė-piligriminė kelionė su kelionės vadovu iš Lietuvos.
Kaina 800 EUR + lėktuvo bilietai (nuo 200 EUR)
Keliaujant į Sakartvelą (Gruziją) turbūt ne vienam kyla klausimas ar tai Europa, ar Azija? Daugybė krikščioniškų vienuolynų, bažnyčių – krikščioniškos civilizacijos pamatai šalį priartina prie Europos. Kita vertus, geografiškai mąstant, kas yra toliau Turkijos į Rytus, yra Azija.
Lietuviai Gruzijos pavadinimą pasiskolino iš slavų, o tie – iš persiško termino Gurgan reiškiančio vilkų žemę. Gruzija nuo pat Antikos laikų iki XIX a. turėjo didžiulius kultūrinius, politinius saitus su Persija, tačiau išlaikė savitą kultūrą ir kalbą, priklausančią kartvelų kalbų grupei, todėl šalies gyventojai vadinosi kartvelai, o šalis – Sakartvelo. Vėliau, visą XIX a. Carinė Rusija skverbėsi į Kaukazą, taip po truputį vis atimdama iš Persijos ir Turkijos žemes. Jakaterinos II laikais iš Persijai pavaldžių Gruzijos autonominių sričių į Rusiją keliaudavo pasiuntiniai prašydami carienės padėti išvyti persus iš krikščioniškų žemių.
Nuo pat Bizantijos žlugimo Gruzijos teritorijos liko paskutiniu krikščionybės bastijonu Rytuose, apsuptame Persijos ir Turkijos. Rytų krikščionys yra dominuojantys šalyje (~80 proc.gyventojų), o likusią dalį sudaro musulmonai, daugiausia azerai, iraniečiai, turkai.
Traktuodama save kaip vieną pirmųjų krikščioniškos civilizacijos teritorijų, tęsiančių bizantiškosios krikščionybės sakralinį paveldą, Gruzija pasižymi unikalia architektūra, turinčia labai daug rytietiškų motyvų: mažai puošybos, daugiau misticizmo, mozaikų.
Be puikios architektūros ir nuostabios gamtos patys gruzinai turi dideles atviras širdis, kurias būtinai atvers laukiamiems svečiams, tuomet ir bus, matyt, tinkamiausias laikas nuspręsti – Azija tai, ar Europa, jei kartais dar kiltų toks klausimas…
| Į kelionės kainą įskaičiuota | – Kelionė komfortabiliu autobusu arba mikroautobusu, priklausomai nuo grupės dydžio; – 10 nakvynių su pusryčiais ir vakarienėmis viešbučiuose ir svečių namuose; – kelionės vadovo-gido paslaugos; – pervežimai iš/į oro uosto; – ekskursiniai turai pagal programą; |
| Į kelionės kainą neįskaičiuota | – Lėktuvo bilietai Vilnius – Kutaisis – Vilnius (nuo 200 Eur); – draudimas kelionės metu (galime apdrausti BTA kelionių draudimu asmenis iki 75 m. amžiaus); – mokami objektai; – asmeninės išlaidos; – priemoka už vienvietį kambarį nuo 200 Eur. |
| Pastabos | – kelionės metu lankomų objektų tvarka, skaičius atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali keistis; – kelionei reikalingas 6 mėn. po kelionės pabaigos galiojantis LR piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė. – Savarankiškai perkantys lėktuvo bilietus keliautojai tai privalo suderinti su kelionės organizatoriumi. |
Kelionės programa
Skrydis iš Vilniaus į Kutaisį. Pervežimas į viešbutį nakvynei Kutaisyje.
Po pusryčių pradėsime pažintį su Imeretijos regionu: XII a. Gelati vienuolynas statytas legendinio karaliaus Dovydo Statytojo. Čia palaidoti karaliai. Viduramžiais šis vienuolynas buvo dvasinis ir mokslo centras, piligrimų lankoma vieta. Vienuolyne buvo didžiulė biblioeka, o akademijos mokytojai ir mokslininkai – labiausiai išsilavinę to laikmečio žmonės. Bažnyčioje išliko unikalios mozaikos ir freskos, datuojamas XII – XVIII a. Ypač vertingas yra Dievo motinos paveikslas, freska, vaizduojanti karalių Dovydą. Šv. Jurgio bažnyčia (XIII a.) – tarsi mažesnė pagrindinės Gelati šventyklos kopija ir šv. Mykalojaus stebukladario bažnyčia.
Vykstame į netoliese esantį Motsameta vienuolyną šalia sraunios Rioni upės, paskendusį pakrantės augmenijoje. Pasak legendos, jis buvo pastatytas toje vietoje, kur, kraštą užpuolę musulmonai, nužudė žemes valdžiusius Dovydą ir Konstantiną Mkheidze, atsisakiusius priimti islamą. Nedidelėje vienuolyno salėje, po arka yra saugomi šių kanonizuotų princų palaikai. Motsameta pritraukia minias maldininkų ir šiaip turistų sukančių tris ratus aplink stebuklais garsėjančias relikvijas.
Prometėjo urvas. Pasak legendos, čia buvo nubaustas ir grandinėmis prikaustytas mitologinis Prometėjas. Uola garsėja požeminėmis upėmis ir vaizdingais uolų dariniais. Čia rasta ne tik pirmykščių žmonių buveinė, bet ir dinozaurų pėdsakai.
Grįžę į Kutaisį aplankome Bagrati Katedrą. Gruzijos Aukso amžiaus pradžioje (X-XIa.) statyta Bagrati katedra yra viena didžiausių ir svarbiausių šalyje. Jos statytojas buvo Karalius Bagratas III. Vėliau čia buvo karūnuotas karalius Dovydas Statytojas. Karų metu smarkiai nukentėjusi katedra buvo atstatyta 2012m. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių iškeliaujame į Martvilį, esantį Kolchidos žemumos šiaurėje. Tarp Abaša ir Gadašlilia upių ant kalvos stovintis senasis šv. Megrelijos vienuolynas Čkondidi – Abhazijos karališkosios šeimos panteonas. Čia palaidotas paskutinis Samegrelo kunigaikštis Nikola Dadianis. Vienuolyno pavadinimas (Čkoni-Didi) reiškia didelis ąžuolas, nes šioje vietoje senovėje augo didžiulis ąžuolas, laikomas šventu. X a. Abchazijos karalius Jurgis II čia įkūrė vyskupiją, kurios vyskupai vadinosi čkondideli. Valdant Dovydui Statytojui ir Tamarai, Čkondi vyskupai buvo vieni svarbiausių asmenų karalystėje. Giorgi Čkondideli buvo vienas iš pagrindinių karaliaus Dovydo Statytojo patarėjų, o Antoni Čkondideli buvo svarbus asmuo valdant karalienei Tamarai. XVIII a. pabaigoje itin išgarsėjo Čkondidi vyskupas Antoni, vėliau paskelbtas šventuoju. Sovietų valdžios uždarytas vienuolynas vėl veikia. Didžiausias vienuolyno pastatas – Mergelės Marijos katedra, dažnai vadinama Martvili soboru buvo pirmoji monumentalioji šventovė Gruzijoje.
Kelionę tęsime link Salchino kaimo šalia Techuri upės, esančio 250 m aukštyje. Pasivaikščiosime šalia kunigaikščių Dadiani dviaukščių rūmų pastatytų XIX a. pr. Netoliese yra ir cerkvė bei istorinis XVIII a. pabaigos vyno rūsys.
Paskutinis šios dienos akcentas – Nokalakevis (senovės laikų Archeopolis) menantis Bizantijos laikus. Jau daugybę metų mokslininkai vykdo kasinėjimus. Apžiūrėsime tvirtovę, kuri vaidino svarbų vaidmenį pietų Kaukaze VI a. ir cerkvę. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių vaizdingais kalnų keliais keliaujame į Achalcichę. Pravažiuojame Sairmę – mineralinais vandenimis garsėjantį balneologinį kurortą, įsikūrusį Mescheti kalnagūbrio šiauriniuose šlaituose.
Pakeliui pravažiuosime dar vieną nedidelį kurortinį miestelį esantį 1340m. aukštyje Mescheti kalnagūbrio pietiniuose šlaituose – Abastumanį. Senovėje Abastumani tarpekliu ėjo svarbus karavanų takas iš pietinės šalies dalies. Po to kai 1891 m. čia gydytis atvažiavo kunigaikštis Georgijus Aleksandrovičius, caro Nikolajaus II brolis, Abastumanis tapo populiariu kurortu. Čia daug gražių medinių vilų su raižiniais ir verandomis. Prie daugumos jų kažkada žaliavo nedideli parkai.
Achalciche – įsikūręs abiejuose Pocchovi upės krantuose, 1000 m aukštyje. Žmonės, čia šalia upės, gyveno jau Bronzos amžiuje. Miestas kažkada vadinosi Lomsija ir buvo kunigaikščių Džakeli rezidencija. Iš Džakeli giminės kilo garsus Gruzijos karvedys ir šventasis Šavla Achalcitelis. Pocchovi upė ir kelias į Turkiją dalija miestą į dvi dalis: kalvotą senąją – kairiajame upės krante ir lygesnį naujamiestį – dešiniajame. Lankysime istorinį miesto centrą – turkų tvirtovę Rabati. Kažkada buvusi neišraiškinga ši tvirtovė buvo atstatyta ir rekonstruota. Apžiūrėsime ir armėnų katalikų bažnyčią. Iki jos galima pakilti laiptais tiesiai arba aplink – serpantinais. Bažnyčios vidus labai neįprastas – panašus į antikvarinę parduotuvę ar muziejų. Tiek daug čia įvairiausių laikų ikonų, rožinių ir kt. Bažnyčia jau XIX a. buvo smarkiai apgriuvusi ir iš surinktų aukų buvo atstatyta. Po ekskursijos tęsiame kelionę link garsiojo Vardžia slėnio. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiaujame viešbutyje. Dar vieną neišdildomų įspūdžių kelionės dieną pradedame lankydami garsųjį Vardžios vienuolyną. Šiuo unikaliu uolose iškaltu statiniu galėsime gėrėtis jau iš tolo pamažu artėdami prie jo kalnų serpantinais. XII a. valdant karalienei Tamarai, Erušeti kalno šlaituose maždaug puskilometrio ilgio uolose, buvo iškalta tūkstančiai patalpų išdėstytų per 13 aukštų, pastatyta cerkvė. Viduje kambarius ir sales jungia daugybės koridorių ir tunelių labirintai, kuriuose be patyrusio gido lengva pasiklysti. Vienuolynas tarnavo kaip slėptuvė nuo tuo metu į Aziją ir Europą slenkančių mongolų ir buvo visiškai pritaikytas gyventi. XIII a. gyvenvietė nukentėjo nuo žemės drebėjimo, buvo apleista XVI a. Ir šiandieną čia gyvena keli vienuoliai. Po ekskursijos, kuri truks maždaug 3-4 valandas keliaujame į Boržomi.
Boržomi – garsus kurortas įsikūręs prie Mtkvari upės ir jos intakų, kalnagūbrių šlaituose maždaug 900 m. aukštyje. Mieste daugybė įvairiausių architektūros stilių vilų bei poilsio namų.
„Boržomi“ mineralinio vandens šaltinius 1825 m. atrado rusų kareiviai ir greitai gydomasis vanduo išgarsėjo visoje Rusijos imperijoje, o Boržomi tapo carų Romanovų vasaros rezidencija… Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Šiandien po pusryčių išvykstame į Dzami slėnį, kuriame nuostabios gamtos prieglobstyje praleisime net 2 dienas. Tarpeklio ilgis tik apie 25 km., bet jame įsikūrę net keliasdešimt vienuolynų (dauguma jų itin seni) ir kitų istorinių architektūros paminklų. Vaizdingas Dziami tarpeklis dar vadinamas Šventuoju Dzami tarpekliu arba Vienuolynų tarpekliu. Daugiausia vienuolynų su seniausiomis freskomis – viršutinėje tarpeklio dalyje, kuri tyvuliuoja ramus Baleti ežeras. Jau Antikos laikais tarpeklyje prie kelio vedančio iš pietinės į vidurio Gruziją kūrėsi gyvenvietės. Iš keliautojų buvo renkami mokesčiai net iki XVII amžiaus. Kažkada čia stovėjo ir miestai, bet šiais laikais liko tik nedideli kaimeliai. Vakarienės ir nakvynės svečių namuose.
Po pusryčių atsisveikiname su šventuoju slėnu ir tęsiame kelionę link Tbilisio. Trumpai ekskursijai sustojame Gori. Tai ketvirtas pagal dydį ir vienas seniausių Gruzijos miestų. Pavadinimą miestas gavo nuo senovės tvirtovės Gorakisa, o metraščiuose minima, kad miestą XII a. pradžioje pastatė karalius Dovydas Statytojas. 1920 m. po stiprus žemės drebėjimo miestas beveik visiškai sugriuvo ir po dešimtmečio buvo pradėtas atstatinėti beveik iš naujo. Aplankysime miesto tvirtovę ir Katedrą.
Jus nustebins ir sužavės netoliese esanti Upliscichė – dar vienas garsus urvų miestas. Kažkada ji priklausė pagonims vėliau apie IV a. juos pamažu išstūmė pirmieji krikščionys. Maždaug 8 ha plotą apimančio uolų miesto, kuriame daugiausia gyveno pasauliečiai, viršūnėje stovi bazilika, pastatyta maždaug X-XI a. Upliscichėje gyvenimas prislopo VIII-IX a. po arabų antpuolių, o įsiveržus į regioną mongolams, miestas ištuštėjo ir toliau buvo tik kaip laikini nakvynės namai klajokliams iš kitų kraštų.
Artėdami prie Mcchetos apžiūrime Svetitskhoveli katedrą, kuri buvo pastatyta XI a. vietoje ketvirtame amžiuje stovėjusios pirmosios krikščionių gruzinų Dvylikos apaštalų bažnyčios. Didžiulės katedros kupolas yra kryžiaus formos ir yra antra pagal dydį Sakartvelo bažnyčia, kurioje saugoma relikvija – Kristaus mantija. Vėliau apžiūrėsime netoliese Mcchetos, ant kalvos viršūnės įkurtą Džvario vienuolyną su bažnyčia. Pasakojama, kad IV a. ant kalvos viršūnės stovėjusi pagoniška šventykla, o Iberijos karaliui priėmus krikščionybę, misionierė Šv. Nina šios šventyklos vietoje paprašė pastatyti kryžių. Tikima, kad šis kryžius tapo daugelio stebuklų ir išgijimų priežastimi, todėl dar ir šiandien į šią vietą traukia daugybė piligrimų.
Netoliese, Dzegvi kaime, aplankome įspūdingą, vis dar veikiantį Šio-Mgvimo vienuolyną (Simeon Mgvimsky, VI a.). Įspūdingo senutėlio vienuolyno kontūrai beveik susilieja su aplinkinėmis uolomis. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiaujame ir keliaujame susipažinti su senuoju Tbilisiu. Tbilisio vietoje jau nuo IV a. buvo nedidelė gyvenvietė, o patį miestą V a. įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis. Anksčiau miestas buvo vadinamas Tiflisiu. Bėgant amžiams jį buvo užvaldę ir musulmonai bei turkai. Gruzijos karalius Dovydas Statytojas su kariuomene įžengė į Tbilisį ir perkėlė čia savo rezidenciją iš Kutaisio. Nepriklausomos Gruzijos respublikos sostine išsivadavęs nuo Rusijos Tbilisis vėl tapo 1991 m. balandžio 9 d.
Lankome švč. Trejybės katedrą dar vadinamą Sameba. Šis didingas pastatas matomas beveik iš visų Tbilisio kampelių. 2004 m. pabaigta statyti šventovė – trečia pagal aukštį rytų ortodoksų katedra pasaulyje. Pastatas įvairių stilių, dominavusių Gruzijos bažnyčių architektūroje skirtingais laikotarpiais, sintezė.
Susipažinsime ir su senosiomis miesto šventovėmis Ančiskati (VI a.), Metechi (XIII a.), Sioni katedra (VIII a.). Esant galimybei, susitiksime su garsiu vietiniu dvasiniu mokytoju. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių grožėdamiesi nuostabiais kalnų, slėnių ir tarpeklių vaizdais važiuojame link Kazbegi. Pakeliui sustojame apžiūrėti Ananuri tvirtovės, buvusios Aragvi Eristavų valdovų rezidencijos. Kompleksą sudaro įtvirtinimai bei Aragvi kunigaikščių gyvenamieji pastatai, tvirtovė saugojusi šiaurinę šalies pusę nuo užpuolikų. Pasimėgaujam nuostabiais vaizdais į Žinvali rezervatą ir per Džvari perėją (2395 m v.j.l.) tęsiame kelionę į Kazbegį. Čia siūlome maždaug 2 val. žygį į Gergeti kalną, kurio viršūnėje apsupta nuostabios Kaukazo kalnų panoramos stovi Gergeti Švenčiausios Trejybės bažnyčia (XIV a.). 2170 metrų aukštyje virš jūros lygio esanti šventovė – vienas iš aukščiausiai esančių statinių visoje Europoje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Pervežimas į Kutaisio oro uostą. Skrydis į Lietuvą.
