Informacija
2025 m. lapkričio 4–9 d.
Grupę lydės kelionės vadovas iš Lietuvos
Kelionės kaina: 690 Eur + lėktuvo bilietai (nuo 300 Eur)
Jubiliejinių metų ištakos siekia Senąjį Testamentą. Mozės įstatyme žydų tautai buvo nustatyti ypatingi metai:
„Atskaičiuosi septynias metų savaites, septynis kartus po septynerius metus, taip, kad septynerių metų savaitės sudarytų keturiasdešimt devynerius metus. Tada, septintojo mėnesio dešimtą dieną, skardžiai pūsi ragą – Permaldavimo dieną jūsų rago gaudesys teaidi visame jūsų krašte. Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas prie savo nuosavybės ir į savo šeimą. Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenurinksite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių, nes jie yra jubiliejaus metai. Jums jie bus šventi: galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva. Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas prie savo nuosavybės. Parduodami nuosavybę artimui ar pirkdami ką nors iš artimo, nedarykite vienas kitam skriaudos“ (Kun 25, 8–14).
Šofaras, kuriuo buvo skelbiami šie metai, buvo avino ragas, hebrajiškai vadinamas „yobel“, iš kurio kilęs žodis „jubiliejus“. Švenčiant šiuos metus, be kita ko, buvo grąžinama žemė buvusiems savininkams, atleidžiamos skolos, išlaisvinami vergai, o žemė pailsinama. Taigi šiuo laikotarpiu Mozės įstatymas numatė, kad žemė, kurios vienintelis savininkas buvo Dievas, turi Jam ir sugrįžti, o vergai turi atgauti laisvę. Paprastai tai būdavo kas 50 metų.
Seniausi šiandien žinomi Jubiliejiniai metai yra įsteigti popiežiaus Kaliksto II ir švenčiami nuo 1126 m. Tai šventojo apaštalo Jokūbo, gerbiamo Santjago de Komposteloje, vienoje iš pagrindinių krikščioniškojo pasaulio piligrimystės vietų, šventieji metai.
Beveik po šimtmečio, 1216 m., popiežius Honorijus III, šventojo Pranciškaus prašymu, įsteigė Asyžiaus atlaidus, dar ir šiandien vadinamus „Perdon d’Asisi“.
Tradicija pasakoja, kad 1216 m. liepos naktį, kai Pranciškus Asyžietis meldėsi Porciunkulės bažnyčioje, jis regėjo Jėzų ir Dievo Motiną, apsuptus daugybės angelų. Pranciškus buvo paklaustas, kokios malonės trokšta, nes daug meldėsi už nusidėjėlius. Jis atsakė, prašydamas suteikti visišką visų nuodėmių atleidimą tiems, kurie, atlikę išpažintį ir atgailaudami, apsilankys bažnyčioje. Prašymas, užtariant Dievo Motinai, būtų patenkintas, jei jis kreiptųsi į popiežių kaip Kristaus vietininką žemėje, prašydamas suteikti tokius atlaidus.
Kitą rytą Pranciškus nuvyko į Perudžą susitikti su Honorijumi III, kuris tomis dienomis buvo išrinktas popiežiumi devyniolikos kardinolų konklavoje, susirinkusioje Perudžoje, kur mirė jo pirmtakas Inocentas III. Pranciškus įteikė jam prašymą suteikti atlaidus be prievolės mokėti obolus – auką ar atlikti sunkią atgailos piligrimystę. Pranciškaus argumentai nugalėjo popiežiaus ir kardinolų abejones bei sumaištį. Vis dėlto jie sutrumpino atlaidus iki vienos dienos per metus (rugpjūčio 2 d.), tačiau pripažino, kad jie išlaisvina „nuo kaltės ir bausmės danguje ir žemėje nuo krikšto dienos iki įžengimo į šią bažnyčią dienos ir valandos“.
Popiežius Bonifacas VIII 1300 m. vasario 22 d. paskelbė pirmąjį Jubiliejų. Ta proga išleistoje bulėje buvo suteikti visuotiniai atlaidai visiems, kurie per 1300 metus trisdešimt kartų (jei romiečiai) arba penkiolika kartų (jei užsieniečiai) aplankys Šventojo Petro ir Šventojo Pauliaus už miesto sienų bazilikas. Šie šventieji metai turėjo būti ateityje kartojami kas šimtą metų.
Popiežius Klemensas VI, norėdamas suvienodinti intervalą su žydų Jubiliejumi, nusprendė jį sutrumpinti iki 50 metų. Vėliau popiežius Urbonas VI šį laikotarpį sutrumpino iki 33 metų, t. y. iki Jėzaus žemiškojo gyvenimo trukmės.
Martynas V 1425 m. naują Jubiliejų pradėjo pirmą kartą atidarydamas Šventąsias duris Laterano bazilikoje. Šis popiežius 1418 m. tarpininkavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos paliauboms su Vokiečių ordinu. 1421 m. patvirtino Medininkų vyskupiją, parašė laiškų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, ragindamas nutraukti ryšius su husitais. Taip pat 1421 m. parašė laišką Jogailai, kuriame paminėjo savo kraujo giminystės saitus su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais: „Mūsų pačių šeima Colonna, iš kurios mes gimę pagal kūną, mus saisto giminystės ryšiais.“
Paskutinį 50 metų Jubiliejų šventė popiežius Mikalojus V 1450 m. Paulius II tarpjubiliejinį laikotarpį nustatė kas 25 metus, o 1475 m. naujus šventuosius metus šventė Sikstas IV. Nuo tada eiliniai jubiliejai buvo rengiami reguliariai. Deja, Napoleono karai sutrukdė švęsti 1800 ir 1850 m. jubiliejus. Jie buvo atnaujinti 1875 m., po Romos prijungimo prie Italijos karalystės, ir buvo švenčiami be tradicinių iškilmių.
Jubiliejus gali būti eilinis, jei susijęs su iš anksto nustatytais terminais, arba neeilinis, jei skelbiamas dėl kokio nors ypač svarbaus įvykio. Jubiliejiniai metai paprastai vadinami „šventaisiais metais“ ne tik todėl, kad jie prasideda, išsiskleidžia ir baigiasi iškilmingomis šventomis apeigomis, bet ir todėl, kad jais siekiama skatinti krikščioniškojo gyvenimo šventumą. (Pagal kun. Artūro Kazlausko straipsnį „Artumoje“).
| Į kelionės kainą įskaičiuota | – 5 nakvynės svečių namuose–viešbutyje su pusryčiais; – grupės vadovo-gido paslaugos; – ekskursinė programa. |
| Į kelionės kainą neįskaičiuota | – Lėktuvo bilietai Vilnius – Roma – Vilnius (su rankiniu 40x30x20 cm bagažu); – jūsų pasirinkto bagažo mokesčiai (papildomas salono bagažas (Priority) – 60 Eur, registruotas 10 kg lagaminas – 80 Eur); – kelionės medicininių išlaidų draudimas (galime apdrausti BTA draudimu keliautojus iki 75 m. amžiaus); – vietinis transportas Romoje, pervežimas oro uostas – viešbutis – oro uostas (~35 Eur); – pietūs ir vakarienės, kitos asmeninės išlaidos; – mokami objektai, programoje pažymėti žvaigždute (~60 Eur); – miesto mokesčiai – po 6 Eur/asm./už naktį (~30 Eur); – priemoka už vienvietį kambarį – 300 Eur. |
| Pastabos | – Kelionės vadovas muziejuose ir bažnyčiose ekskursijų neveda; naudojamės audiogidais arba vietinio gido paslaugomis. – Kelionei reikalingas LR pasas arba asmens tapatybės kortelė, galiojanti dar bent 3 mėnesius po kelionės pabaigos. – Susirinkus didesnei nei 15 keliautojų grupei – kartu vyks ir dvasinis kelionės vadovas. – Savarankiškai perkantys skrydžių bilietus apie tai iš anksto privalo informuoti kelionių organizatorių. |
Kelionės programa
Skrydis Vilnius – Roma. Vietiniu transportu vykstame į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių lankome Šv. Jono Laterano baziliką. Žengiame pro Šventąsias Šv. Jono Laterano bazilikos duris. Tai Romos katedra, pirmoji imperatoriaus Konstantino nurodymu pastatyta krikščionių šventovė, viena iš keturių svarbiausių šventojo miesto bazilikų. Galima aplankyti Konstantino motinos šv. Elenos į Romą atgabentus Šventuosius Laiptus ir Šventų Švenčiausią popiežiškąją koplyčią, seniausią Romoje šv. Jono krikštyklą. Lankome netoliese esančią Šv. Kryžiaus Jeruzalėje baziliką, kurioje saugomos Konstantino motinos 325 m. iš Šventosios Žemės į Romą pargabentos kryžiaus relikvijos. Bazilika nuo pat pradžių sumanyta kaip didis relikvijorius, skirtas brangiems Jėzaus kančios įrodymams apsaugoti ir išsaugoti. Ji pavadinta „Jeruzalėje“ būtent dėl to, kad viduje prie pamatų pagrindo yra išberta žemės nuo Kalvarijos kalno. XV a. bažnyčios apsidės arkoje rasta dėžutė, o jos viduje – Titulus Crucis – užrašas, buvęs ant Jėzaus kryžiaus.
Pasivaikščiojimas po antikinę Romą: Koliziejus, Palatino kalva, ant kurios, pasak tradicijos, gimė ir augo miesto įkūrėjai Romulas ir Remulas. Antikiniai Romos forumai, menantys auksinius imperijos amžius.
Lankome Santa Maria Maggiore (Švč. Mergelės Marijos Didžiosios), Dievo Motinos Snieginės baziliką. Tai didžiausia Romoje Mergelės Marijos šventovė. Čia saugoma iš Betliejaus atgabenta ėdžių relikvija. Bazilikos skliautus puošia vienos seniausių Romoje mozaikos, garsių meistrų darbai. Tradiciškai tikima, kad Mergelės Marijos ikona buvo nutapyta apaštalo Luko. Šioje bazilikoje ilsisi ir vienas iš žymiausių Romos bei pasaulio istorijoje baroko architektų – Berninis.
Vėliau lankoma Šv. Lauryno už miesto sienų bazilika. Tai viena iš septynių pagrindinių Romos bazilikų, pastatytų ant ispanų kilmės diakono šventojo Lauryno kankinimo vietos. Jis buvo nukankintas Romos imperatoriaus Valerijano laikais. Tradicija nurodo, kad jis buvo kankintas ant įkaitintų grotelių toje pačioje vietoje, kur šiandien stovi imperatoriaus Konstantino statyta bazilika. Netoliese yra senosios Romos miesto Verano kapinės.
Barokinė Roma: Trevi fontanas, Navonos aikštė, Panteonas, Ispanijos laiptai… Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių lankome vieną iš keturių svarbiausių Romos bazilikų – Šv. Pauliaus už sienų, pastatytų ant šv. Pauliaus kapo. Žengiame pro šv. Pauliaus bazilikos duris. Apaštalas Paulius buvo nukirsdintas imperatoriaus Nerono nurodymu į pietus nuo Romos esančioje vietovėje. Nukirsta jo galva, pasakojama, atsimušė į žemę tris karus ir tose vietose ištryško trys šaltiniai. Jubiliejinių metų Gailestingumo durys, įspūdingas vidinis bažnyčios kiemelis su grakščiomis įvijinėmis kolonomis.
Lankome Šv. Sebastijono katakombas, kur buvo laidojami pirmieji krikščionys. Viena iš svarbiausių Romoje – Šv. Sebastijono bazilika. IV a. šią baziliką statė imperatorius Konstantinas, davęs jai Basilica Apostolorum vardą apaštalų Petro ir Pauliaus garbei, kurių šventosios relikvijos čia buvo saugomos apie penkiasdešimt metų. Tik vėliau bazilika gavo Šv. Sebastijono titulą, Diokletiano laikais nukankinto kareivio garbei, kurio palaikai saugomi šalia esančiose katakombose. Nuo iškalbingo Cecilijos Metelos mauzoliejaus prasideda vaizdingiausia Apijaus kelio atkarpa su mažais lauko altoriais ir paminklais. Keliausime antikos laikų keliu Via Appia, kuriuo kažkada ėjo šv. Petras, sutikęs kelyje Mokytoją, ir traukė minios piligrimų.
lankome Trastevere rajoną Romoje. Vietiniu transportu keliaujame iki senojo Trastevere rajono nusidriekusio prie Tibro upės. Tibras – tai seniausia autostrada į Romos miesto šerdį. Buvusio uosto žvejų gyvenvietė šiandien virtusi menininkų meka. Nedidelės aikštė mena žydų kvartalus, šv. Balramiejaus bazilikoje (Basillica di San Bartolomeo all’isola) ilsisi Apaštalo Baltramiejaus palaikai, XXI a. kankinių relikvijos, tarp kurių ir Pal. Teofiliaus Matulionio relikvija. Nuostabi Švč.Marijos Trasteveryje fasado bazilika vaizduojanti dešimt mergaičių. Tai viena iš mylimiausių romiečių bazilikų. Ant aukštos kalvos iškilusi šv. Sabinos ant Aventino kalvos bazilika (Basilica di Santa Sabina All Aventino) mena bizantiškuosius laikus. V a. bazilikoje saaugomos to paties laikmečio medinės durys, ant kurių vienas pirmųjų nukryžiuotojo Jėzaus vaizdavimo pavyzdžių. Netoli bazilikos yra apelsinmedžių sodas su gražia Romos panorama nuo Aventino kalvos, taip pat Malto ordino didysis Prioratas, pro kurio vartų rakto skylę matosi šv. Petro bazilikos kupolas. O kur dar Kosmedino švč. Mergelės Marijos bazilika su paslaptingąja Teisybės burna… Nakvynė viešbutyje
Pusryčiai. Šiandien lankysime mažiausią pasaulyje valstybę – Vatikaną. Šv. Petro aikštė – tai paskutinio Romos Forumo proporcijas išlaikiusi aikštė, kurioje į popiežiaus aukojamas mišias susirenka maldininkai iš viso pasaulio.
Pagal galimybes siūlome aplankyti Vatikano muziejų. Tai vienas iš didžiausių pasaulio meno lobynų: Rafaelio ištapyti popiežių apartamentai, Mikelandželo freskos Siksto koplyčioje, kurioje renkamas popiežius, Pinakoteka – popiežiškoji paveikslų galerija ir kt. Šv. Petro bazilika – didžiausia ir svarbiausia pasaulio katalikų bažnyčia, pastatyta ant šv. Petro kapo, šalia Nerono cirko. Didingoje bazilikoje matysime ankstyviausią ir tobuliausią Mikelandželo kūrinį – „Pieta“, iškalbingas Berninio ir jo mokinių sukurtas skulptūras, aplankysime apaštalo Petro kapo kriptą, popiežių palaidojimo vietas. Esant galimybei, siūlome pasigėrėti Romos panorama nuo Mikelandželo suprojektuoto dvigubo bazilikos kupolo, į kurį veda 330 pakopų laipteliai. Laisvas laikas, kurio metu galima nusipirkti suvenyrų, pasimėgauti itališkais ledais ar užsukti į itališko maisto restoraną. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių keliaujame į Asyžių. Jubiliejiniais metais Asyžiaus malonė traukia būrius piligrimų – didžioji jų dalis seka Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo pėdsakais, kiti – ieško Umbrijos kaimo grožio. Pagrindinė piligrimų traukos vieta – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika, kurioje palaidotas šv. Pranciškus.
Umbrijoje esantis viduramžių miestas Asyžius pasitinka keliautojus siauromis gatvelėmis, namais, išpuoštais gėlėmis, ir kavos aromatu, sklindančiu iš mažų kavinukių. Turistus traukia ne tik Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika, bet ir Šv. Klaros, Šv. Damiano bažnyčios bei Šv. Rufino katedra.
Asyžiaus bazilika buvo pradėta statyti praėjus dvejiems metams po Pranciškaus mirties. Šventykla susideda iš Aukštutinės ir Žemutinės bažnyčių bei kriptos, kurioje saugomi šventojo palaikai. Įdomu tai, kad anksčiau šioje vietoje vykdavo nusikaltėlių egzekucijos, o ji buvo vadinama Pragaro kalva (šiandien šis vardas pakeistas į Rojaus kalvą). Nakvynė vienuolyno svečių namuose.
Vykstame į Romos oro uostą. Skrydis Roma – Vilnius.
