Kalnų kelionė į Gruziją (Sakartvelą)

Vėlyvas skrydis Vilnius – Kutaisis. Pervežimas ir nakvynė svečių namuose.

Po pusryčių vaizdingais kalnų keliais keliaujame link Achalcichės. Pakeliui sutojame Sairme – mineraliniais vandenimis garsėjančiame balneologiniame kurorte, įsikūrusiame Mescheti kalnagūbrio šiauriniuose šlaituose. Paprastai čia atvažiuojama pakvėpuoti kalnų oru, pasivaikščioti kalnų miškais, atsigerti mineralinio vandens bei pasimaudyti mineralinio vandens voniose. Apsilankę terminiuose – mineralinio vandens baseinuose važiuojame link Zekari perėjos, nusidriekusios per šiauriausią Mažojo Kaukazo – Meskhetsky kalnagūbrį. Nuo čia tolumoje matyti ir gelsvos Džavachetijos lygumos.

Po pietų keliaujame link Achalciche miestelio, įsikūrusio abiejuose Pocchovi upės krantuose, 1000 m aukštyje. Žmonės čia, šalia upės, gyveno dar Bronzos amžiuje. Miestas kadaise vadinosi Lomsija ir buvo kunigaikščių Džakeli rezidencija. Iš Džakeli giminės kilo ir garsus Gruzijos karvedys bei šventasis Šavla Achalcitelis. Pocchovi upė ir kelias į Turkiją dalija miestą į dvi dalis: kalvotą senąją – kairiajame upės krante, ir lygesnį naujamiestį – dešiniajame. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai. Išvykstame į senovinį, uolose iškaltą labirintų Vardžia miestą, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. XII a. valdant karalienei Tamarai, Erušeti kalno šlaituose maždaug  puskilometrio ilgio uolose, buvo iškalta tūkstančiai patalpų, išdėstytų per 13 aukštų, pastatyta cerkvė. Viduje kambarius ir sales jungia požeminiai tuneliai ir praėjimai. Vienuolynas tarnavo kaip slėptuvė nuo tuo metu į Aziją ir Europą slenkančių mongolų ir buvo visiškai pritaikytas gyventi. XIII a. gyvenvietė nukentėjo nuo žemės drebėjimo, bet smarkiai apleista buvo tik po osmanų išpuolių XVI a. Dar ir šiandien čia gyvena keli vienuoliai.

Važiuojame link Rabati tvirtovės –  vienos iš Samche-Džavacheri regiono, Ahalcichės miesto  įžymybių. Rabati tvirtovė yra restauruota, ją sudaro keli pastatai, atspindintys skirtingų amžių laikotarpius. Pilis buvo svarbiausias gynybinis objektas regione, todėl jos sienos mena daug svarbių mūšių. Tai taip pat tai buvo ir Ahalcichės valdovų rezidencija. Tvirtovė turėjo tris sienų sluoksnius ir su jos apylinkėmis buvo sujungta požeminiu tuneliu.

Kelionę tęsiame link Boržomio. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Po pusryčių pradedame pažintį su Boržomi. Tai garsus kurortinis miestas, populiarus dėl savo išskirtinio mineralinio vandens. Vanduo iš gręžinio čia kelis kartus stipresnio skonio nei „Borjomi“ vanduo, kurį galite nusipirkti parduotuvėse. Miestas dabartinį savo vardą oficialiai gavo XIX amžiuje, iki to laiko tai buvo Nua, Papa ir Čala kaimai. 1825 metais rusų kareiviai netikėtai atrado mineralinio vandens šaltinius, kurie greitai tapo garsūs visoje Rusijos imperijoje. Kurortas greitai augo ir tapo carų Romanovų vasaros rezidencija. 1890 metais buvo pradėta “Boržomi” mineralinio vandens gamyba-išpilstymas.

Virš Boržomi miesto centro yra apžvalgos aikštelė, nuo kurios gėrėsimės atsiveriančiais puikiais vaizdais į regioną ir kalnus. Esant pageidavimui, galėsime išsimaudyti terminiuose vandenyse. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai. Vykstame į Kaukazo viršūnių apsuptą Rača regioną, ypač garsėjantį giliomis vynuogių auginimo bei vyno gamybos tradicijomis. Čia gausu ne tik vyno, bet ir mineralinio vandens, taip pat yra daug svarbių skirtingų laikotarpių kultūros paminklų. Račoje pamatysite gausiomis ir didingomis dekoracijomis dekoruotas šventyklas, freskas, išskirtinius Gruzijos architektūros pavyzdžius, susiliejančius su nuostabia Račos gamta. Grynas oras, žalumose pasislėpę kriokliai, krištolo skaidrumo ežerai, ledynai ir vešlios pievos sukuria tikrą rojų ir nepalieka abejingų. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai. Šiandien aktyviai dalyvaudami procese, „nuo A iki Z“, susipažinsime su vyno gamybos tradicijomis: jei vynuogės jau bus sunokusios, skinsime, trinsime jas kojomis ir klausydami šeimininkų pasakojimų, tęsime pažintį su vyndaryste iki pat įdomiausios dalies  – degustuosime vieną seniausių vynų – Khvanchkara. Tai aukščiausios klasės, natūraliai pusiau saldus raudonasis vynas, gaminamas iš Alexandrouli ir Mudzhuretuli vynuogių veislių, auginamų Khvanchkara vynuogynuose Račoje. Dieną vainikuos smagus folkloro vakaras. Nakvynė svečių namuose.

Po pusryčių vykstame į Mravaldzali kaimelį, turintį vos 4 nuolatinius gyventojus. Netoliese yra Mravaldzali bažnyčia, kuri buvo pastatyta XI a. pirmojoje pusėje. Tai vienintelė Sakartvelo bažnyčia, kurios fasade yra jaučio ir karvės galvos. Trumpo žygio pėsčiomis metu gėrėsimės nuo kaimo atsiveriančiais panoraminiais vaizdais į Didžiojo Kaukazo kalnų viršūnes.

Vykstame į Ambrolauri miestelį, kuris rašytiniuose šaltiniuose yra minimas jau nuo XVII a., kadaise tai buvo viena iš Imeretijos karalių rezidencijų – karaliaus rūmai. Miestelyje galėsime išsikepti gruziniškos duonos, bei turėsime nepamirštamą gruziniško maisto gamybos pamoką. Nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai. Vykstame link Lechumi – istorinės provincijos šiaurės vakarų Gruzijoje. Teritorija buvo apgyvendinta nuo neolito amžiaus, vėliau joje vyravo vadinamoji kolchų kultūra. Pirmoji užfiksuota istorija prasidėjo ankstyvaisiais viduramžiais. Dabartiniai istoriniai šaltiniai žemę vadina Takveri, pavadinimą palaipsniui pakeitus į Lechkhumi. Pakeliui aplankome „slaptą Lailashi baseiną“, išpopuliarėjusį vos prieš porą metų – žydras šaltinio vanduo su vaizdu į Ladjanuri HE yra tikrai įspūdingas. Toliau važiuojame prie Kulbaki ežerų. Čia yra apie 500 metrų atstumu vienas nuo kito esantys du ežerai – Žalieji (Mtsvane) ir Babushkino ežerai. Miško kalnai, grynas oras, gamtos ramybė ir banguojantys ežerai kasmet pritraukia daug lankytojų. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Po pusryčių leidžiamės į visos dienos žygį į Chvamli kalną. Tai 2002 m virš jūros lygio esantis kalnas, kurio šlaitai apaugę mišriu mišku, o prie viršūnės – alpinės pievos. Nuo kalno viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Rioni, Cchenisckali ir Ladžanuri upės slėnius. XIV amžiaus Gruzijos kronikoje Khvamli urvai yra minimi kaip Gruzijos karalių lobių slėptuvė. Žmonės tikėjo, kad lobis gali išgelbėti Gruziją, kai tam ateis laikas. Kalnas laikomas ir antikine-mitologine vieta. Remiantis senais istoriniais šaltiniais, manoma, kad šis kalnas yra vieta, kur keliavo mitiniai argonautai ir Heraklis. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Pusryčiai. Važiuojame į Kutaisį. Tai antrasis pagal dydį Gruzijos miestas, įsikūręs aukštai virš Rionio upės. Kadaise Kutaisis buvo Kolchidės karalystės sostinė ir tikima, kad būtent šis miestas buvo argonautų kelionės tikslas ir karaliaus Ajeto rezidencija. Nuo 975 m. iki 1122 m. įvykusio Tbilisio išvadavimo iš turkų, Kutaisis buvo Gruzijos karalystės sostinė, o XV a.–XVIII a. – Imeretijos karalystės sostinė. Miesto senamiestyje išlikę daugybė autentiškų viduramžių gatvelių. Laisvas laikas pasivaikščiojimui po senamiestį. Vakarienė ir nakvynė svečių namuose.

Po pusryčių išvykstame į Okace kanjoną – svarbiausią Choni regiono gamtos paminklų, vietinių gyventojų dar vadinamu „pasivaikščiojimu virš bedugnės“. Kanjonas yra įsikūręs 140 metrų aukštyje virš bedugnės ir tęsiasi net 780 metrų palei uolas sukonstruotu pakabinamu apžvalgos taku.. Daugelyje vietų per kanjoną yra susidarę natūralūs uolų tiltai, vienas iš jų, vadinamas “Boga”, yra 100 m aukštyje. Kanjone yra daug krioklių, aukščiausias iš jų yra 80 m aukščio. Kanjono apačioje yra nedidelių, mėlynai-žalios spalvos ežeriukų. Važiuojame link Batumio.

Poilsis Batumyje.

Po pusryčių lankome Batumio Botanikos sodą – didžiausią (108 ha) botanikos sodą Sakartvele. Nuo pietinio iki šiaurinio pakraščio yra daugiau kaip 2,5 km, jame auga daugybė retų egzotinių augalų iš viso pasaulio. Aplankę botanikos sodą vyktame į oro uostą. Skrydis namo.