Informacija
Birželio 12 – 13 d., 2021m.
Birželio 19 – 20 d., 2021m.
Kaina: 160 EUR/ asmeniui
Turbūt esame girdėję posakį: „Žiemą brolis, vasarą molis“. Taip kalbama apie namų širdį – krosnį. Žmogus, sakoma, taip pat buvo sukurtas iš molio… Iš tiesų, kūriniai padirbinti iš molio solidūs, o keramika – toks darbas, kad nepaskubėsi. Keramika – ypatinga, viena seniausių dailės sričių savyje jungianti daugybę kitų menų bruožų: tapybos, grafikos, skulptūros ir netgi scenografijos momentus. Jei kam teko kada nors minkyti molį savo rankomis – dar ilgokai prisimename tą minkštą ir švelnų jausmą padedantį pasijusti kūrėju, panirti į savo vidinį pasaulį, priartėti prie jausmų. Molis grąžina į vaikystę, suteikia galimybę sukurti kažką konkretaus iš nieko, keisti, transformuoti ir griauti, bandyti vėl iš naujo. Lipdant molį, jaučiamas atsipalaidavimas ir malonus kūrybos džiaugsmas, išgaruoja baimė suklysti. Molio lipdymas – tai ne tik menas, bet ir puiki terapija, padedanti sumažinti stresą ir atsikratyti nuovargio. Kūrybinės raiškos momentai – nuo medžiagos savitumo, lipdymo charakterio iki spalvų įvairovės, kurias lemia ir užbaigia – ugnis krosnyje.
Taigi, keramikoje jungiasi ne tik menai, bet ir visos keturios stichijos: ugnis, vanduo, žemė ir oras…
Į kainą įskaičiuota:
- nakvynė rekreacinėje kaimo sodyboje;
- pietūs, vakarienė, pusryčiai ir piknikas;
- užsiėmimai molio dirbtuvėse su keramikos meistru;
- visos priemonės keramikos gamybai;
- namų kinas;
- pageidaujantiems – kaimiška pirtis.
- atvykimas/išvykimas į sodybą;
Į kainą neįskaičiuota:
- Asmeninės ir kitos nenumatytos išlaidos, įėjimas į mokamus objektus.
Svarbu:
- Programos detalės gali keistis priklausomai nuo karantino reikalavimų.
- Kelionės metu užtikrinsime jūsų saugumą, vadovaudamiesi higienos ir saugumo rekomendacijomis.
- Minimalus grupės dydis – 6.
Kelionės programa
Molio terapijos užsiėmimai vyksta jaukiose molio dirbtuvėse įrengtose tradicinėje kaimo sodyboje miškų prieglobstyje.
Orams vėstant draugystė su moliu prie ugniakuro šildo ir suteikia naujų jėgų pasitikti rudenį.
Kartu darbuojantis, ragaujant gardžiausius šeimininko gamintus patiekalus, kartu iškylaujant ir besikaitinant kaimo pirtelėje, ar žiūrint vakare filmą sename klojime ant šieno, traukiasi nuovargis ir rūpesčiai, aplanko naujos mintys ir įkvėpimai.
O naujai gimę lipdiniai – puikus prisiminimas apie nuostabiai praleistą laiką, arba geros dovanos Jūsų belaukiantiems namuose.
1 diena
08:00 Išvykimas iš Vilniaus, Konstitucijos pr. 26 („Forum Palace“ žemutinės stovėjimo aikštelės).
10.00 Atvykimas. Susipažįstame su jaukiomis molio dirbtuvėmis, įrengtomis tradicinėje kaimo sodyboje miškų prieglobstyje. Vaišinamės kava ar sultimis.
11.30 – 13.30 Kūrybiniai užsiėmimai molio dirbtuvėlėse. Siūlome iš anksto pagalvoti, kokius molio dirbinius norėtumėte lipdyti. Lipdinukus galite pasiimti vėliau arba jie gali būti pristatyti į Vilnių.
14.00 – 15.00 Prancūziško stiliaus pietūs.
15.00 – Tęsiame lipdymą, dekoruojame ir žiedžiame molio dirbinius.
17.00 – Vaišinamės žolelių arbata. Pageidaujantys gali pasikaitinti pirtyje.
20.00 – Vakarienė.
21.30 – Vakaro filmas tradicinėje kaimo sodyboje miškų prieglobstyje. Iš 20 filmų galėsite pasirinkti prancūzišką komediją, dramą ar lietuvišką kiną.
Po vakaro filmo lauks poilsis sodybos namuose.
2 diena
08:00 – 09:00 Pusryčiai, kava, pyragas.
09:00 – 12:00 Užbaigiami darbai molio dirbtuvėlėse. Naujai gimę lipdiniai – puikus prisiminimas apie nuostabiai praleistą laiką, arba geros dovanos Jūsų belaukiantiems namuose.
Užbaigę darbus vykstame į pikniką Paberžėje. Po pikniko gamtos prieglobstyje, pasirinktinai lankome Panevežio arba Anykčių apylinkes.
17:00 – 18:00 Išvykimas namo.
Ištrūkę iš miesto triukšmo pakeiskime aplinką – savaitgaliui įsikurkime miškų apsuptyje esančiame prancūziškame vienkiemyje netoli Panevėžio. Svetingasis sodybos šeimininkas – puodžius Romas savo kaimiškame ūkyje įkūręs molio dirbtuves, o jaukiuose namuose – kambarius nakvynei. Provanso stiliumi dekoruotose kambariuose – tradiciniai kaimo baldai, jauki aplinka ir erdvės nuoširdžiam bendravimui. Pati tikriausia kaimiška pirtelė laukia prie vėsaus tvenkinio. Aplinkui – miškas, netoliese – Panevėžys ir įžymiausios apylinkių lankytinos vietos.
Beveik dešimtį metų pragyvenęs Prancūzijoje Romas Galiauskas neatsispyrė tėviškės ilgesiui ir grįžo net pats nežinodamas, kad jo pasaulis nuo to momento pasikeis negrįžtamai. Paberžio kaime jis tobulina savo žiedimo ir šiaurinėje Prancūzijoje įgytus kulinaro įgūdžius, džiugiai į savo pasaulį kviesdamas visus svajojančius apie naujus įspūdžius gyvenime. Jo sodyboje mekena ožkelės, kudakuoja vištos, bliauna avelės, zvimbia žiedimo ratas ir kvepia nuostabia talentingo kulinaro virtuve. Tokiai muzikai neįmanoma atsispirti. Jei trokštate nors trumpam ištrūkti iš virtualybės į magišką realybę – kviečiame į Romo namus.
Uosio pašonėje, kitoje Birutės gatvelės pusėje esančioje seklyčioje „Prie uosio“, įsikūrusioje maždaug 1830 m. pastatytame rąstiniame name, galima apžiūrėti dailės parodą, paragauti savininko alaus darykloje išvirto ir kulinariniu paveldu pripažinto Laukinių aviečių bei Raudonųjų dobilų alaus, vasarą dalyvauti vietos bendruomenės šventėse, žuvienės virimo čempionate. Gražiu oru smagu pavaikščioti gatvelėje išlikusiu senuoju akmeniniu grindiniu.
Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Šiuo metu aptvaruose gyvena 21, o laisvėje, maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja 72 stumbrai. Ekskursijos vadovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus. Lankytojų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu.
Krekenavos regioninio parko bokštas stovi Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke, šalia lankytojų centro. Bokštas pastatytas 2014 m., jo aukštis – 30 metrų. Žmonės gali pasikelti į 25 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Krekenavos regioninio parko panorama.
Pakrantėse pjaunami krūmai, retinamos medžių šakos, kad parko svečiams atsivertų vingiuojantis Nevėžis. Giedrą vasaros dieną iš bokšto galima matyti vaizdus maždaug 10 kilometrų spinduliu. Statant apžvalgos bokštą pasirūpinta ir infrastruktūra – įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, priėjimo takai.
Nevėžio slėnio pažintinis takas. Šį taką galite rasti kairiąjame Nevėžio upės krante, už 2 km į pietus nuo Krekenavos. Pažintinis takas vingiuoja Nevėžio upės slėnyje tarp senvagių, per pavasario užliejamas pievas ir Gringalių miško pakraščiu.
Pažintiniame take yra Europos bendrijos svarbos “Natura 2000” saugomos pievų buveinės. Iš 6 m aukščio medinio apžvalgos bokšto atsiveria panorama į Nevėžio slėnį, kuriame upė daro kilpas, kol ilgainiui joms pertrūkus susidarė daugybė pasagos formos senvagių, ežerėlių.
Siauruko muziejus. Šimtametės Anykščių geležinkelio stoties komplekse galima apžiūrėti garvežį „Kukuška“, įvairius siaurojo geležinkelio riedmenis, ryšio bei signalizavimo priemones. Taip pat yra galimybė išbandyti veikiančius eksponatus – rankinę dreziną bei triratį.
Anykščių šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Tai aukščiausia Lietuvoje dvibokštė neogotikinė bažnyčia, statyta 1899 – 1909 m. Bokštų aukštis – 79 m. Viename iš bažnyčios bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Užlipę saugiais laiptais su dviem tarpinėmis poilsio aikštelėmis į bokštą, lankytojai pro bažnyčios navas gali pažvelgti į Anykščių apylinkes iš 33 m aukščio. Dešiniajame 79 m aukščio bokšte įrengtą aikštelę galima pasiekti 186 metaliniais laiptais. Užkopę į viršų lankytojai atsiduria tiesiai po trimis bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama. Tarpinėse aikštelėse rengiamos bažnytinio meno ekspozicijos.
Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas. Puntuko akmuo – pagal sudėtį yra granitas. Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio. Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.
Apie Puntuko akmens kilmę pasakojami mitai. Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs.
Medžių lajų takas. Tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Keliaujant Medžių lajų taku Jus lydės ištraukos iš „Anykščių šilelio“. Medžių lajų takas tęsiasi 300 m ir tolygiai kyla iki 21 m aukščio virš žemės. Tako pabaigoje apžvalgos bokštas, kurio apžvalgos aikštelės aukštis – 34 metrai. Čia galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus…
