Informacija
Peipus (Čiudo) ežero pakrančių stebuklai
Rugsėjo 3-5 d., 2021m.
Kaina: 150 EUR
Pietų Estijos kraštovaizdis kalvotas, apaugęs miškais, išraižytas upių, upelių ir ežerų, traukia bėgančius nuo miesto triukšmo. Estija, kaip ir kitos Pabaltijo šalys, nepasižymi didelėmis aukštumomis, o aukščiausia šalies kalva – Munamiagio kalnas yra vos 318 metrų aukščio, bet nedaugeliui žinoma, jog Estija pirmauja visame pasaulyje meteoritinių kraterių skaičiumi ir yra trečioje vietoje pasaulyje pagal natūralių pelkių plotus. Peipaus ežeras – didžiausias ežeras Estijoje ir tuo pačiu penktas pagal dydį Europoje, o jo apylinkėse įsikūrusius kaimus jungia dvi tautybės ir trys kultūros – čia persipynę Estijos žemdirbių, rusų sentikių ir Baltijos vokiečių kultūra.
Ežero pakrantėse galima aplankyti archaiškas setų gyvenvietes, tradicinius žvejų kaimelius, rusų sentikių šventyklas ir stačiatikių vienuolynus. Setų etninei grupei priklauso apie 13 tūkstančių Estijos gyventojų. Viduramžiais estų žemės tapo kryžiaus žygių taikiniu, vėliau įvairiais laikotarpiais Estijoje šeimininkavo danai, vokiečiai, švedai, lietuviai su lenkais. Pietų Estija XVI ir XVII a. sandūroje kurį laiką buvo kontroliuojama Abiejų Tautų Respublikos. Vėliau estų žemės buvo prijungtos prie Rusijos imperijos, bet čia visą laiką buvo stiprūs vokiečių kilmės dvarininkai ir miestiečiai…Tai tikra tautų ir įvairių religinių konfesijų kryžkelė. Kad geriau suprastume įvairovę, kad pamatytume ir pailsėtume, keliaukime patyrinėti dar mažai pažįstamo Peipus (Čiudo) ežero pakrantes.
Šioje kelionėje:
– Atraskite Setomaa žemių karalystę Čiudo ežero pakrantėse;
– Vienas didžiausių Estijoje moterų stačiatikių Piuchteco vienuolynas;
– Legendinės Livonijos vyskupo pilies griuvėsiai;
– Autentiškas sentikių gyvenimas;
– Pietinės Estijos urvai, kasyklos, mineralinių vandenų versmės.
Į kainą įskaičiuota:
– Kelionė patogiu autobusu,
– 2 nakvynės su pusryčiais turistinės klasės viešbučiuose, svečių namuose,
– grupės vadovo paslaugos,
– ekskursinė programa,
– kelionės dokumentų sutvarkymas.
Į kainą neįskaičiuota:
– Mokami objektai, vietiniai gidai, turistiniai mokesčiai~ 50 eur.
– Pietūs, vakarienės.
Kelionės programa
Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Latviją vaizdingais Gaujos Nacionalinio parko keliais. Setomaa – istorinė setų etninės grupės žemė. Pačiame setų žemių pakraštyje – iškalbingi Vastselinos tvirtovės griuvėsiai. Legendinė Tartu vyskupo ir Livonijos ordino magistro statyta pilis kadaise saugojo pasienį ir buvo sugriauta rusų armijos XVIII a. pradžioje. Pasakojama, kad 1353 m. prie pilies buvusioje Baltojo kryžiaus koplyčioje įvyko stebuklas – pasirodęs ore plevenantis baltas kryžius. Po šio neįtikėtino stebuklo Vastselinos pilis tapo svarbiausia piligrimine vieta šiaurės Europoje, iškilo piligrimų prieglauda, špitolė ir užeigos. Sustojame prie pilies. Toliau keliaujame į Setų žemių gilumą. Setai didžiuojasi, kad išlaikė savo senus papročius, nacionalinius drabužius, kalbą ir ypatingas dainas vadinamas lylas. Trys ketvirtadaliai setų žemių nusidriekusių aplink Peipus ežerą priklauso Rusijai ir tik ketvirtadalis likę Estijoje. Rusai šį didžiulį ežerą vadina Čiudo ir kartais vadina jį šventu. Dėl šiltųjų versmių įtekančių į Ežerą, vanduo ežere mineralizuotas. Lankome Obinitsos muziejų pristatantį setų kultūrą. Piusa smiltainio uolos – urvų labirintai susiformavę kasant baltą kvarcinį smėlį stiklo gamybai. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių keliaujame Peipus ežero pakrantėmis. Šventasis Čiudo ežeras visuomet viliojo sentikius. Nuo XVII a. apylinkėse gyvena uždara rusų sentikių bendruomenė, išsaugojusi senovines tradicijas ir religiją. Sentikiai iki šiol gyvena abipus kelio išsidėsčiusiuose kaimuose, išlaikant gatvinio kaimo tradiciją, bažnyčiose degamos tik iš bičių vaško pagamintos žvakės, o elektra nenaudojama. Paežerės gyventojai – puikūs žemdirbiai. Aplink ežerą vingiuojantis kelias dėl kokybiškų svogūnų dažnai vadinamas „Svogūnų keliu“. Čia rengiamas kasmetinis Svogūnų festivalis. Varnja kaime aplankome autentišką sentikių bažnyčią. Kolkje kaime – sentikių muziejų. Muziejuje eksponuojami tradiciniai sentikių rūbai, rankdarbiai, namų apyvokos daiktai. Vėliau lankome vieną gražiausių Estijoje neogotikiniu stiliumi XIX a. pabaigoje pastatytą pagal škotiškos pilies pavyzdį Alatskivi pilį. Apžiūrime pilį (iš išorės) ir vykstame į dar vieną sentikių kaimelį – Kallastę. Čia pasivaikštome po sentikių kapinaites, nusileidžiame prie Peipus ežero pakrantės, iš kur atsiveria vaizdinga Kallastės atodanga. Atvykstame į Puhtitsos moterų stačiatikių vienuolyną įsikūrusį Kuremae gyvenvietėje XIX a. pabaigoje. Išvertus iš estų kalbos, žodis Puhitsetud reiškia „palaimintasis“. Didžiuliame vienuolyno komplekse apsuptame masyvia granito siena, galima susitikti su seserimis, aplankyti 6 bažnyčias. Dievo Motinos Užmigimo cerkvė – didžiausia ir puošniausia, statyta 1910 m. Netoliese esančio šaltinio vanduo laikomas stebuklingu. Tikima, kad jis turi gydomųjų galių. Lydimi vienuolyno šeimininkių, aplankome vienuolyną. Nakvynė svečių namuose.
Po pusryčių išvykstame prie didžiausio Estijoje Valastės krioklio (30 m). Pasigrožėsime vaizdais nuo virš krioklio įrengtos apžvalgos aikštelės. Vykstame į Estijos šiaurėje įsikūrusį Kotla Jarve miestelį. Aplankysime Skalūnų muziejų*– po žeme, buvusiose skalūnų kasyklose, įrengtą muziejų. Čia galima pasivaikščioti šachtų tuneliais ir labirintais, arba pasivažinėti senoviniu veikiančiu šachtininkų traukinuku. Į tunelius galima patekti su gidais, buvusiais šachtų darbininkais, kurie mielai papasakos šachtos istoriją bei suteiks informacijos apie iškasenų išgavimo technologijas. Kelionė namo.
