Informacija
2022 m. liepos 24-31 d. (8d/7n)
Turkija. Graikija. Grupę lydės br. K. J. Pranciškus CSJ
Kaina: 950 EUR
Jonas – apaštalas evangelistas – ketvirtosios Evangelijos ir Apreiškimo (Apokalipsės) autorius. Jis kilęs iš Betsaidos, žvejo Zebediejaus sūnus, apaštalo Jokūbo brolis. Prieš tapdamas vienu iš apaštalų Jonas buvo Jono Krikštytojo mokinys. Jis – jauniausias iš apaštalų ir Jėzaus ypatingai mylimas. Evangelijoje Jonas save dažniausiai vadina “mokiniu, kurį Kristus mylėjo”.
Apaštalas šv. Jonas – vienas iš labiausiai gerbiamų šventųjų. Jo vardu pavadinta daugybė bažnyčių, šv. Jono globai pavesti daugelis miestų. Jo, kaip evangelisto, simbolis mene yra erelis, o pats Jonas dažniausiai vaizduojamas laikantis knygą ar taurę su gyvate. Jis yra teologų, rašytojų bei visų, prisidedančių prie knygų leidybos, globėjas. (“Šventųjų gyvenimai”).
Ši piligriminė kelionė – rekolekcijos skirta visiems neskubantiems, trokštantiems giliau pažinti paskutiniąją Šventojo Rašto Apokalipsės knygą ir pirmųjų Jėzaus apaštalų gyvenimą. Kasdien bus švenčiamos Mišios, skiriama laiko bendrai ir asmeninei maldai, teminėms konferencijoms, asmeniniams pokalbiams ir pasidalinimui. Sala garsėja saulėtais smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu. Laisvu laiku galima išsimaudyti ar smagiai pasivaikščioti po gražiausius salos kampelius. Juk puiku, kad rekolekcijos skirtos dvasiniam ir fiziniam poilsiui ir stebuklingo pasaulio pažinimui.
| Į kelionės kainą įskaičiuota | – Lėktuvo bilietai Vilnius-Stambulas-Izmiras/ Izmiras-Stambulas-Vilnius; – Pervežimai iš oro uosto į viešbutį; – Autobusas visos kelionės metu, išskyrus Patmos saloje; – Viešbučiai 3***su pusryčiais ir vakarienėmis, dviviečiai kambariai; – Laivas ir keltas Kušadasi / Samos / Patmos ir atgal; – Dvasinio vadovo išlaidos; – Vietinių gidų paslaugos; – Sienos formalumų sutvarkymas; – Įėjimai į programoje numatytus objektus; – Kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos. |
| Į kelionės kainą neįskaičiuota | – Arbatpinigiai gidams, vairuotojams, viešbučiuose; – Aukos vienuolynuose, šv. Mišių metu; – Sveikatos draudimas kelionės metu (galima kreiptis į mūsų ofisą); – Priemoka už vienvietį kambarį 230 Eur/asm.; – Galimi papildomi bagažo mokesčiai (skrydis Stambulas – Izmiras leistinas svoris – 15 kg) papildomą bagažą galima įsigyti už papildomą mokestį; – Pietūs ir gėrimai vakarienės metu. |
| Pastabos | – Kelionei reikalingas pasas galiojantis dar bent 6 mėn po kelionės. – Rugpjūčio mėnuo – turistinis sezonas Graikijoje ir Turkijoje, tačiau dėl kovidinės situacijos laivų ir keltų tvarkaraščiai dažnokai kaitaliojami. Stengiamės optimizuoti programą prisitaikydami prie įvairiausių pasikeitimų likus mėnesiui iki kelionės pradžios. Gali tekti keisti nakvynės vietą ir nakvoti Samos saloje. – Patmos salos vienuolynų lankytojai privalo laikytis vienuolyno nustatytų aprangos taisyklių: ilgesni sijonai žemiau kelių moterims, dengti pečiai, kai kur reikalingi ir galvos apdangalai. Vyrams – ilgos kelnės. – Patmos sala nedidelė. Čia vaikštome pėsčiomis. Atstumai iki vienuolynų kartais būna apie 4-5km. Galima važiuoti vietiniu transportu (taksi, autobusais), bet transporto išlaidos į kelionės kainą neįskaičiuotos. – Pateikta programa yra preliminari. Kiekvienas rekolekcijų dalyvis gaus piligrimo knygelę, kurioje bus detalizuota visa dienotvarkė, kasdieninių šv. Mišių laikas ir pan. |
Kelionės programa
Skrydis Vilnius – Stambulas – Izmiras. Pervežimas į viešbutį. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Ši diena skirta Efeso miesto lankymui. Antikos laikais tai buvo vienas iš svarbiausių politinių ir prekybinių centrų, antras po sostinės Romos miestas, kuriame apaštalavo Jonas ir Paulius. Sakoma, kad I amžiuje prieš mūsų erą mieste gyveno daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Efese buvo garbinama Artemidė. Jai skirta šventykla laikyta vienu iš septynių pasaulio stebuklų.
Daugiau nei du metus gyvendamas Efese Paulius sustiprino vietinę krikščionių bendruomenę, mokė sinagogoje ir Tiranos mokykloje. Šaukdamasis Šventosios dvasios jis išlaisvindavo žmones nuo magijos praktikų ir nereikalingų prietarų. Artemidės šventykloje besidarbuojantiems amatininkams nepatiko tokios radikalios permainos ir po sukeltų riaušių Paulius buvo priverstas palikti miestą.
Efesas labai nukentėjęs 401 metais, kai miestą nusiaubė Konstantinopolio archivyskupo Jono Auksaburnio (Chrizostomo) kariuomenė. Vėliau Romos imperatorius Konstantinas I atstatė miestą, bet miestas vėl stipriai nukentėjo 614 metais, kilus žemės drebėjimui.
Apžiūrime termines pirtis, antikinį teatrą, agorą, Celso biblioteką. Ši biblioteka dabar laikoma pavyzdžiu, kaip galėję atrodyti kiti Romos imperijos laikotarpio statiniai. Joje buvo sukaupta 12 tūkstančių pergamento ritinių. Tai viena didžiausių to laiko bibliotekų. Deja, 262 metais ją sugriovė žemės drebėjimas.
Efeso bazilikos griuvėsiai primena 431 m., kai įvyko Efeso bažnytinis susirinkimas pasisakęs prieš nestorianizmą, patvirtinęs christologines tiesas, vienas svarbiausių visoje krikščionybės istorijoje. Vėliau aplankome Efeso muziejų Selčuke, kuriame saugomi Efeso skulptūrų originalai. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių Lankome Šv. Jono baziliką, statytą 548 m imperatoriaus Justiniano įsakymu senovės akropolio papėdėje ant šv. Jono apaštalo kapo, kuris grįžęs iš tremties Patmos saloje, mirė sava mirtimi sulaukęs beveik šimto metų.
Mergelės Marijos namai. Pagal tradiciją Jėzaus motina po nukryžiavimo, globojama apaštalo Jono, praleido visą savo likusį gyvenimą Efese, o jos namai virto pirmąja Mergelės Marijos šventove į kurią plūstelėjo piligrimų minios. Šalia nedidelio keturkampio plytų pastato su koplyčia viduje yra šaltinis. Tai populiari tiek krikščionių, tiek musulmonų piligrimų lankoma vieta. Joje yra lankęsi net trys Romos popiežiai. Šios vietos atradimas susijęs su vienuolės sesers Onos Kotrynos Emmerich vizija, kurią jai buvo duota regėti 1812 m.
Pervežimas į Kušadasio uostą. Persikėlimas į Patmos salą (UNESCO). Ištremtas romėnų į šią salą 95 metais šv. Jonas išgyveno Apokalipsės regėjimus, kuriuos užrašė paskutinėje Šventojo Rašto knygoje.
Uoste sėdame į didelį katamaraną ir po 2,5 val.išsilaipiname Samos saloje. Pagrindinis salos miestas – Pitagorijonas – senovės miestas su Heros šventykla (UNESCO). Iš Samos kilo Pitagoras, Epikūras, astronomai Aristarchas ir Kononas. Čia gyveno Ezopas, Ibikas, Anakreontas, Herodotas, architektai ir skulptoriai Roikas, Teodoras, inžinieriai ir statytojai Eupalinas (jo vardu pavadintas vandentiekis), Mandroklis (per Darėjo I Didžiojo kampaniją nutiesė tiltą per Bosporą). VIII a. prieš Kristų saloje buvo pastatyta seniausia žinoma ir didžiausia to meto Graikijoje akmeninė Heros šventykla. Pasivaikščioję po Pitagorijoną, pasiekiame seniausią Viduržemio jūros uostą statytą dar Polikrato valdymo laikais. Po pietų – keltas į Patmos salą. Atvykstame į Patmos salą. Įsikuriame viešbutyje. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai viešbutyje. Pasak senovės mitų, Patmos salą Dzeusas padovanojo savo dukrai Artemidei – mergelių ir medžioklės deivei. Romėnų laikais tai buvo tremties vieta. Dėl šios priežasties šv. Jonas 95 m.e metais romėnų buvo ištremtas iš Mileto miesto į Patmos salą už krikščionybės skelbimą. Jau vėliau, XI a. prisimenant tą vietą, kurioje šv. Jonas gyveno ir rašė Apokalipsę, buvo pastatytas šv. Jono Teologo vienuolynas. Apokalipsės tekstuose aiškiai atsispindi Patmos salos peizažas ir šviesa. Bizantiškomis ikonomis ištapytas vienuolynas vėlesniais laikais tapo svarbia piligrimystės vieta viso pasaulio krikščionims. Ir šiandien piligrimai iš viso pasaulio lanko aukštai iškilusią galingomis sienomis apsuptą vienuolyną. Aplankome pagrindinę vienuolyno šventovę, senąją duonos kepyklą, muziejų ir refektoriumą, jei bus galimybė, susitiksime su vienuolyno vyresniuoju (igumenu).
Netoliese – baltasis Chora miestelis įsikūręs ant kalvos. Jaukios gatvelės, daugybė mažų koplytėlių, prisiglaudusių kalno papėdėje, puikiai išsaugota XVI-XVII a. architektūra. Iš pagrindinės miesto Rotušės aikštės atsiveria panorama į Egėjo jūrą. Lankome šv. Onos bažnyčią (Agia Ana) pavadintą Mergelės Marijos motinos garbei. Laisvu laiku galima užsukti į Simantiris namą– taikomosios dailės muziejų. Autentiškas XVII a. Interjeras, baldai, indai ir kiti salos istoriją iliustruojantys eksponatai. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Šiandien lankysime Apokalipsės grotą, kurioje ištremtasis apaštalas patyrė regėjimus ir padiktavo šventus tekstus savo mokiniui Prochoros. Nusileidus kelis laiptelius grotoje galima pamatyti kryžių, kurį ant olos išraižė pats apaštalas Jonas.
Antrąją dienos pusę paskirsime Apreiškimo (Evangelismos) vienuolynui. Jo istorija prasidėjo XVII a. nuo nedidelės koplyčios-eremitoriumo dedikuoto šv. Lukui Evangelistui, kurį pastatė Nikiforas šv. Dievo Jono vienuolyno abatas. Tik po 300 metų prie koplyčios vienuolis Amphilohios Makris įsteigė ortodoksų moterų Apreiškimo vienuolyną, kuriame dabar gyvena apie 40 seserų vienuolių. Vienuolynas garsėja ikonų mokykla ir bizantiška siuvinėjimo technika „spitha“ siuvinėtomis ikonomis. Prie naujosios Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios išlikusi šv. Luko evangelisto (Agios Lukas) koplyčia, vienuolyno bokšte įrengta šv. Antano (Agios Antonio) koplyčia ištapyta XV-XVII a. ikonomis.
Pakylame į pranašo Elijo kalvą. Tai aukščiausia Patmos salos vieta (269m) ir bene gražiausia salos panorama. Jei giedra, galima matyti net Turkijos krantus. Pasigrožėję salos panorama, pėsčiomis keliausime į Stavros šventovę. Šį neilgą pasivaikščiojimą siūlome skirti asmeninei meditacijai ir maldos laikui. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Lankome Panagia Koumana vienuolyną. Vaizdingais pėsčiųjų takeliais per kalvas nuo kurių atsiveria gražiausios salos pakrančių panoramos einame pėsti į vienuolyną, kurį XVIII a. įkūrė šv. Makarijus Notaras Korintietis. Daugumos Patmos salos vienuolynų istorijos prasideda nuo atsiskyrėlių, šventų žmonių gyvenamų grotų vietinių vadinamų “kathismatomis”. Alankome Visų Šventųjų ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčias (XVIIIa.) , šv. Makarijaus ir Gerasimo bažnyčias. Grįžtame į pagrindinį salos uostą Skala. Galima apžiūrėti kapus – akropolį (Kastelli) išlikusį iš III a. pr. Kr., Skimania bažnyčią. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių atsisveikiname su Patmos sala. Keltu keliamės į Samos salą, vėliau pasiekiame Turkijos pakrantės Kušadasio uostą. Po pietų, jei bus galimybė, aplankysime antikinį graikų uostą Miletą. Graikų valdymo laikais tai buvo vienas iš didžiausių ir turtingiausių uostų Mažojoje Azijoje. Nuseklėjus Meander upės vagai, uostas tapo nenaudojamas ir dauguma gyventojų išvyko. Vėliau miestą nusiaubė persai. Romos valdymo laikais Miletas buvo atstaytas, įrengtos pirtys, amfiteatras, Apolono šventykla. Apaštalų darbuose minima jaudinanti Pauliaus atsisveikinimo su Efesiečiais kalba pasakyta Milete prieš išvykstant į Jeruzalę (Apd 20,17-38). Lankome antikinį teatrą, uostą iš kurio Paulius išplaukė, Agorą, Šv. Pauliaus baziliką, Faustinos romėniškas pirtis. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Izmire.
Po pusryčių mišios šv. Jono katedroje Izmire. Pervežimas į Izmiro oro uostą. Skrydis į Vilnių.
