Informacija
VIETŲ NĖRA
2025 m. vasario 27 – kovo 4 d.
Grupę lydės kun. Gabrielius Satkauskas ir kelionės vadovas iš Lietuvos.
Kelionės kaina – 860 Eur
Ypatingai kviečiame prisijungti medikus.
„Jubiliejus Bažnyčios gyvenime visada buvo didelės dvasinės, bažnytinės ir socialinės svarbos įvykis“, – skelbia popiežius Pranciškus, pavesdamas užduotį 2025-aisiais surengti Jubiliejinius metus, vildamasis, kad jie taps reikšmingu evangelizaciniu įvykiu kiekvienai katalikų bendruomenei pasaulyje.
Šventųjų metų centre – visiems žemės gyventojams svarbi vilties, kaip gėrio lūkesčio ir troškimo, tema. Poreikis išreikšti viltį suvienija visas pažinimo sritis ir skatina žmoniją įsitraukti į pažangos ir gerovės procesą.
Seniausi šiandien žinomi Jubiliejiniai metai yra įsteigti popiežiaus Kaliksto II ir švenčiami nuo 1126 m. Tai šventojo apaštalo Jokūbo, gerbiamo Santjago de Komposteloje, vienoje iš pagrindinių krikščioniškojo pasaulio piligrimystės vietų, šventieji metai.
Popiežius Bonifacas VIII 1300 m. vasario 22 d. paskelbė pirmąjį Jubiliejų. Ta proga išleistoje bulėje buvo suteikti visuotiniai atlaidai visiems, kurie per 1300 metus trisdešimt kartų (romiečiai) arba penkiolika kartų (užsieniečiai) aplankys Šventojo Petro ir Šventojo Pauliaus už miesto sienų bazilikas. Šie šventieji metai turėjo būti ateityje kartojami kas šimtą metų.
Popiežius Klemensas VI, norėdamas suvienodinti intervalą su žydų Jubiliejumi, nusprendė jį sutrumpinti iki 50 metų. Vėliau popiežius Urbonas VI šį laikotarpį sutrumpino iki 33 metų, t. y. iki Jėzaus žemiškojo gyvenimo trukmės.
Martynas V 1425 m. naują Jubiliejų pradėjo pirmą kartą atidarydamas Šventąsias duris Laterano bazilikoje. Šis popiežius 1418 m. tarpininkavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos paliauboms su Vokiečių ordinu. 1421 m. patvirtino Medininkų vyskupiją, parašė laiškų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, ragindamas nutraukti ryšius su husitais. Taip pat 1421 m. parašė laišką Jogailai, kuriame paminėjo savo kraujo giminystės saitus su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais: „Mūsų pačių šeima Colonna, iš kurios mes gimę pagal kūną, mus saisto giminystės ryšiais.“
Pirmieji Romos piligrimai lankė apaštalų ir kankinių kapus. Šventą kelionę jie pradėdavo Šv. Petro bazilikoje, paskui pagal Tiberį traukdavo Šv. Pauliaus bazilikos link. Pagerbę apaštalų kapus, piligrimai su giesmėmis ir vėliavomis pasukdavo keliu, iki šiol vadinamu Septynių bažnyčių keliu, vedančiu iki Šv. Sebastijono katakombų. Pasimeldę prie kankinių kapų, piligrimai grįždavo į miestą, pakeliui stabtelėdami Quo Vadis koplyčioje. Ant Celijaus kalvos jie surengdavo vakarienę po atviru dangumi, kūrendavo laužus, laužydavo duoną, gėrė vyną, giedojo giesmes ir šoko. Iš ryto eidavo į Lateraną. Pasimeldę Šv. Jono bazilikoje ir prie Šventųjų Laiptų, keliaudavo į Šv. Jeruzalės Kryžiaus bažnyčią pagerbti Jėzaus Kryžiaus relikvijų. Išėję pro Didžiuosius vartus, maldininkų procesija aplankydavo Šv. Lauryno diakono baziliką. Grįžę į miestą, traukdami „Canto delle vanita“ („Tuštybių giesmę“), eidavo prie paskutinio kelionės punkto – Švč. M. Marijos Didžiosios bazilikos.
| Į kelionės kainą įskaičiuota | • Lėktuvo bilietai Vilnius – Roma – Vilnius su rankiniu 40x30x20 cm bagažu; • 5 nakvynės svečių namuose–viešbutyje su pusryčiais; • grupės vadovo–gido paslaugos; • kelionės dokumentų sutvarkymas; • ekskursinė programa; • dvasinio vadovo, lydinčio grupę, išlaidos; |
| Į kelionės kainą neįskaičiuota | • Jūsų pasirinkti papildomo bagažo mokesčiai; • lietuvių dienų registracijos mokestis – 40 Eur/žm. (registracija grupinė, todėl individualiai rūpintis nereikia); • kelionės medicininių išlaidų draudimas (galime apdrausti BTA draudimu); • vietinis transportas Romoje (~ 35 Eur); • pietūs ir vakarienės; • mokami objektai (~60 Eur); • priemoka už vienvietį kambarį – 350 Eur; • miesto mokesčiai Romoje: 1 naktis asmeniui 6 Eur. Juos reikia sumokėti viešbutyje; • kitos, asmeninės išlaidos. |
| Pastabos | • Kelionės vadovas muziejuose ir bažnyčiose ekskursijų neveda; naudojamės audiogidais arba vietinio gido paslaugomis. • Lankomų objektų tvarka gali keistis. • Grupės dydis – 30 žmonių. • Kelionei reikalingas 3 mėn. po kelionės pabaigos galiojantis LR piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė. |
Kelionės programa
Skrydis 19:10 Vilnius – 21:05 Roma. Atvykstame į Romos Fiumičino oro uostą. Užsakytu transportu vykstame į viešbutį Benedeto ir įsikuriame. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Pasivaikščiojimas po barokinį Romos senamiestį: Trevi fontanas, Navonos aikštė, Ispanijos aikštė.
Lietuvos dienų atidarymas. 19.00 Šv. Mišios Švenčiausiojo Jėzaus Vardo (Il Gesu) bažnyčioje. Simboliška, kad Lietuvai skirta jubiliejinė piligrimystė prasidės būtent šioje šventovėje, kur šalia didžiojo altoriaus palaidotas Jurgis Radvila (1556–1600), vos 27-erių tapęs pirmuoju Lietuvos kardinolu. Simboliška ir tai, kad ši bažnyčia laikoma pirmuoju pasaulyje barokiniu pastatu. Italijoje gimęs barokas vėliau įtakojo Vilniaus ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrą. 2013 m. šioje bažnyčioje buvo švenčiamas Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginis paminėjimas, kuriame dalyvavo lietuviai, atvykę į Romą Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus proga. Nakvynė viešbutyje
Pusryčiai. 8-9 val. Piligrimų grupės žengia pro Šventąsias Šv. Jono Laterano bazilikos duris. Tai Romos katedra, pirmoji imperatoriaus Konstantino nurodymu pastatyta krikščionių šventovė, viena iš keturių svarbiausių šventojo miesto bazilikų. 10 00 val. Šv. Mišios bazilikoje. Po šv. Mišių galima aplankyti Konstantino motinos šv. Elenos į Romą atgabentus Šventuosius Laiptus ir Šventų Švenčiausią popiežiškąją koplyčią, seniausią Romoje šv. Jono krikštyklą, Lankome netoliese esančią Šv. Kryžiaus Jeruzalėje baziliką, kurioje saugomos Konstantino motinos 325 m. iš Šventosios Žemės į Romą pargabentos kryžiaus relikvijos. Bazilika nuo pat pradžių sumanyta kaip didis relikvijorius, skirtas brangiems Jėzaus kančios įrodymams apsaugoti ir išsaugoti. Ji pavadinta „Jeruzalėje“ būtent dėl to, kad viduje prie pamatų pagrindo yra išberta žemės nuo Kalvarijos kalno. XV a. bažnyčios apsidės arkoje rasta dėžutė, o jos viduje – Titulus Crucis – užrašas, buvęs ant Jėzaus kryžiaus.
Pasivaikščiojimas po antikinę Romą: Koliziejus, Palatino kalva, ant kurios, pasak tradicijos, gimė ir augo miesto įkūrėjai Romulas ir Remulas. Antikiniai Romos forumai, menantys auksinius imperijos amžius. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių lankome vieną iš keturių svarbiausių Romos bazilikų – Šv. Pauliaus už sienų, pastatytų ant šv. Pauliaus kapo. Apaštalas Paulius buvo nukirsdintas imperatoriaus Nerono nurodymu į pietus nuo Romos esančioje vietovėje. Nukirsta jo galva, pasakojama, atsimušė į žemę tris karus ir tose vietose ištryško trys šaltiniai. Jubiliejinių metų Gailestingumo durys, įspūdingas vidinis bažnyčios kiemelis su grakščiomis įvijinėmis kolonomis. 8-9.30 val. piligrimų grupės žengia pro šv. Pauliaus bazilikos duris. 10.00 Šv. Mišios. Po šv. Mišių lankome Šv. Sebastijono katakombas, kur buvo laidojami pirmieji krikščionys. Viena iš svarbiausių Romoje – Šv. Sebastijono bazilika. IV a. šią baziliką statė imperatorius Konstantinas, davęs jai Basilica Apostolorum vardą apaštalų Petro ir Pauliaus garbei, kurių šventosios relikvijos čia buvo saugomos apie penkiasdešimt metų. Tik vėliau bazilika gavo Šv. Sebastijono titulą, Diokletiano laikais nukankinto kareivio garbei, kurio palaikai saugomi šalia esančiose katakombose. Nuo iškalbingo Cecilijos Metelos mauzoliejaus prasideda vaizdingiausia Apijaus kelio atkarpa su mažais lauko altoriais ir paminklais. Keliausime antikos laikų keliu Via Appia, kuriuo kažkada ėjo šv. Petras, sutikęs kelyje Mokytoją, ir traukė minios piligrimų. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Šiandien lankysime mažiausią pasaulyje valstybę – Vatikaną. Šv. Petro aikštė – tai paskutinio Romos Forumo proporcijas išlaikiusi aikštė, kurioje į popiežiaus aukojamas mišias susirenka maldininkai iš viso pasaulio.
8-9.30 Piligrimų grupės renkasi Pauliaus VI audiencijų salėje. 9:30 val. Popiežiaus Pranciškaus privati audiencija Lietuvos piligrimams. 11.30 Jubiliejinių metų eisena nuo Angelo pilies iki šv. Petro bazilikos. 13.30 Šv. Mišios bus švenčiamos šv. Petro bazilikoje.
17.30 val. Pagal galimybes siūlome aplankyti Vatikano muziejų. Tai vienas iš didžiausių pasaulio meno lobynų: Rafaelio ištapyti popiežių apartamentai, Mikelandželo freskos Siksto koplyčioje, kurioje renkamas popiežius, Pinakoteka – popiežiškoji paveikslų galerija ir kt. Šv. Petro bazilika – didžiausia ir svarbiausia pasaulio katalikų bažnyčia, pastatyta ant šv. Petro kapo, šalia Nerono cirko. Didingoje bazilikoje matysime ankstyviausią ir tobuliausią Mikelandželo kūrinį – „Pieta“, iškalbingas Berninio ir jo mokinių sukurtas skulptūras, aplankysime apaštalo Petro kapo kriptą, popiežių palaidojimo vietas. Esant galimybei, siūlome pasigėrėti Romos panorama nuo Mikelandželo suprojektuoto dvigubo bazilikos kupolo, į kurį veda 330 pakopų laipteliai. Laisvas laikas, kurio metu galima nusipirkti suvenyrų, pasimėgauti itališkais ledais ar užsukti į itališko maisto restoraną. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiai. Lietuvos Jubiliejinės piligrimystės uždarymas. Šv. Kazimiero diena. 8-10 val. Piligrimai įeina į Santa Maria Maggiore (Švč. Mergelės Marijos Didžiosios), Dievo Motinos Snieginės baziliką.
10.00 Šv. Mišios. Tai didžiausia Romoje Mergelės Marijos šventovė. Čia saugoma iš Betliejaus atgabenta ėdžių relikvija. Bazilikos skliautus puošia vienos seniausių Romoje mozaikos, garsių meistrų darbai. Tradiciškai tikima, kad Mergelės Marijos ikona buvo nutapyta apaštalo Luko. Šioje bazilikoje ilsisi ir vienas iš žymiausių Romos bei pasaulio istorijoje baroko architektų – Berninis.
Vėliau lankoma Šv. Lauryno už miesto sienų bazilika. Tai viena iš septynių pagrindinių Romos bazilikų, pastatytų ant ispanų kilmės diakono šventojo Lauryno kankinimo vietos. Jis buvo nukankintas Romos imperatoriaus Valerijano laikais. Tradicija nurodo, kad jis buvo kankintas ant įkaitintų grotelių toje pačioje vietoje, kur šiandien stovi imperatoriaus Konstantino statyta bazilika. Netoliese yra senosios Romos miesto Verano kapinės. Išvykimas į oro uostą. Vėlyvas skrydis Roma – Vilnius.
