Informacija
Spalio 9-11d., 2020 m.
Poilsinė kelionė medikų atostogoms ir visiems gamtos mylėtojams
Kaina: 200 EUR/2 asmenims
Musteika – tai viena archaiškiausių ir nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių. Netoli kaimo plyti Čepkelių raistas, kuriame gausu retų augalų ir gyvūnų. Iš visų pusių kaimą supa miškai, daugiausia pušynai. Per kaimo žemes teka Grūdos intakas Musteika, o pakrantėse įsikūrę sodybos. Dar neseniai pasiekti Musteiką iš artimiausių vietinių centrų buvo nelengva – tekdavo vykti siaurais, per mišką išsivingiavusiais, sunkiai pravažiuojamais keliukais. Nuošali vieta, atokiai esantys kaimai, blogi keliai – tai priežastys, dėl kurių iki šių dienų išliko XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje susiklosčiusi kaimo struktūra ir tradiciniai pastatų tipai.
Kaimą supę miškai buvo dosnesni už dirvas ir pievas. Įvairūs miško darbai, grybų, uogų ir vaistažolių rinkimas teikdavo nuolatinių pajamų. Musteika kvepia medumi, garsėja bičiuliškomis tradicijomis, senovinės bitininkystės taku.
Šioje kelionėje :
- Poilsis gamtoje, seniausiame Lietuvoje Musteikos kaime.
- Lietuviškos pirties tradicijų pristatymas Jūsų kūno ir Sielos gerovei. Pirtyje naudojamos tik natūralios ekologiškos priemonės.
- Kūno šveitimas augalais, augalinės kaukės ir augalų vandenys, kvapniausi eteriniai aliejai, natūralūs rankų darbo kremai bei ekstraktai.
- Natūrali rankų darbo individualiai gaminama kosmetika (augalų vandenys, veido ir kūno kremai bei aliejai, eterinių aliejų mišiniai gerai savijautai), arbatžolės.
- Pasivaikščiojimas po švarų gamtos kampelį Musteikos kaime, stebėjimas ką užaugino gamta, augalų rinkimas sveikatinimui ir organizmo stiprinimui.
Augalų distiliavimo seminaras, po kurio sužinosite kokie augalai tinkami distiliavimui ir kokiais tikslais jie naudojami.
Kultūrinė- gamtinė ekskursija, kurios metu pamatysite labiausiai į pietus nutolusį Lietuvos kaimą, Čepkelių raistą. - Galima išsinuomoti dviračius, aplankyti kitas Dzūkijos parko vietas.
- Į kelionės kainą įskaičiuota:
- 2 nakvynės 2 asmenims Dzūkijos nacionalinio parko svečių namuose 2 vietų kambariuose su bendrais patogumais
- Visi programoje numatyti užsiėmimai su vadovais
- Pilnas maitinimas visos stovyklos metu (nuo pirmos dienos vakarienės iki paskutinės dienos pietų)
- Ekskursija po Musteikos kaimą, Čepkelių raistą su gidu
Į kelionės kainą neįskaičiuota:
- atvykimas ir išvykimas /transportas
- asmeninės ir kitos nenumatytos išlaidos
Svarbu:
Programos detalės gali keistis priklausomai nuo karantino reikalavimų.
Kelionės metu užtikrinsime jūsų saugumą, vadovaudamiesi higienos ir saugumo rekomendacijomis.
Minimalus grupės dydis – 8, maksimalus – 15 dalyvių. Gali dalyvauti ir ne medikai.
Dekojame už nuotrauką šauniam fotografui Žymantui Morkvėnui.
Kelionės programa
Nuo 14.00 val. atvykimas
17.30 val. Dzūkiška vakarienė
18.30 – 22. 00 val. Lietuviškos pirties tradicijų pristatymas Jūsų kūno ir Sielos gerovei. Pirtyje naudojamos tik natūralios ekologiškos priemonės.
SPA procedūroms pasitelkiamos augalinės ir aromaterapinės priemonės. Pirties renginys, kurį veda pirtininkas ir pateikia priemones bei informaciją savišveitimui, kūno šveitimas augalais, šviežių vantų paruošimas, savimasažas augalinėmis priemonėmis.
8.30 val. Pusryčiai
10.00 val. Pasivaikščiojimas po švarų gamtos kampelį Musteikos kaime, stebėjimas ką užaugino gamta, augalų rinkimas sveikatinimui ir organizmo stiprinimui. Sužinosite kokias priemones galima pasigaminti iš vaistažolių gerai vidinei ir išorinei savijautai.
14.00 val. Pietūs.
16.00 val. Kūrybinė veikla gamtoje arba brukniavimas.
18.30 val. Vakarienė prie laužo.
9.00 Pusryčiai
10.00 Kultūrinė – gamtinė ekskursija, kurios metu pamatysite Musteiką – labiausiai į pietus nutolusį Lietuvos kaimą, pavaikščiosite Čepkelių raisto pažintiniais takais.
14. 00 Pietūs
15.00 Išvykimas namo
Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia
Tai grakšti, medinė, neogotikinės stilistikos bažnyčia pastatyta 1880 metais. Tai kovos už lietuvybės išsaugojimą lenkų okupacijos metais liudininkė. Bažnyčios interjerą puošia trys vietinės reikšmės tapyti paveikslai – „Šv. Pranciškus“, ‚, Šv. Barbora“, „Šv. Rokas“, skulptūra „Nukryžiuotasis“. Bažnyčios šventorius apmūrytas akmenine tvora, kurioje įmūryta 14 koplytėlių – Kristaus kančios stočių.
Dziackagirio (Zackagirio ) pažintinis takas
Šis takas yra skirtas susipažinti su Marcinkonių kaimu, jo kultūriniu paveldu ir gamtos vertybėmis. Keliaujant 13,8 km ilgio taku (galima pasirinkti ir trumpesnes 7 ar 10,5 km atkarpas) pamatysite beveik visas Dzūkijai būdingas buveines: įvairių tipų miškus nuo sausų kerpšilių iki ūksmėtų eglynų ir šlapių juodalksnynų, natūralias Grūdos slėnio pievas ir smėlynuose įsikūrusias smiltpieves, „Meškos šiknos“ aukštapelkę ir Aklaežerio tarpinio tipo pelkę, Klonių kalną( Gaidžių kopą), Dziackagirio ( Zackagirio) ištakų šaltinius, Grūdos upę, Duobupio upelį, Aklaežerio ir Kastinio ežerus. Takas veda ir pro keletą gamtos paveldo objektais paskelbtų drevėtų pušų (dravių), menančių senąsias bitininkystės tradicijas.
Šaudzyklos kalnas
Lenkų okupacijos metu čia buvo įrengta šaudykla, vėliau ja naudojosi vokiečiai. Kalno papėdėje buvo mediniai bėgiai, kuriais traukdavo vagonėlį su pritvirtintais taikiniais.
Dravė
Netoli Grūdos upelio, kairiajame jo krante, kerpiniame pušinėlyje išliko sausa dravė – senovinės bitininkystės reliktas.
Klonių kalnas ( Gaidzių kopa)
Tai vėjo supustytas smėlio gubrys – kopa. Dzūkijos šiluose žemyninės kopos tęsiasi dešimtis kilometrų, bet visos jos nejudrios, čia smėlis dar gyvas, kur aiškiai dar matosi, kad kopa slenka į daržus.
,, Meškos šikna“
Kerpšilius ima keisti nedidelės pelkutės, pievos ir krūmynai, vadinami ,,Meškos šikna“. Kairėje jos pusėje yra nedidelė, graži aukštapelkė. Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietovėse auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai.
Aklažeris
Tai užankantis ežeriukas, su jį supančiomis pelkėmis, kuris atsirado ištirpus nuo ledyno atitrūkusiam ir žemėmis užneštam ledo luitui. Ežero dubens pakrančių šlaituose auga daug kalninių arnikų, smiltyninių gvazdikų.
Bebravietės
Keliukas, aplenkęs Aklažerį, veda per kopas nusidriekusiomis kvartalinėmis Varšuvos – Peterburgo geležinkelio link. Dešinėje – vešlūs viksvynai ir žemapelkiniai liūnai, kuriuose slepiasi bebrų trobelės.
Kastinio ežeras
Ežeras nenuotakus, todėl eutrofijos procesai gana ryškūs. Galima maudytis, yra persirengimo kabinos, laužavietės, atrakcijų vaikams, mašinų stovėjimo aikštelė.
Marcinkonių Etnografinė sodyba – muziejus
Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus įrengtas 1905 m. statytame name. Ekspozicijoje – namų apyvokos daiktai ir baldai, amatininkų darbai bei senieji audiniai. ). Taip pat čia pamatysite 110 kg voveraičių (lepeškų) talpinantį krepšį, geinį (įrenginį kopti į drevėtą pušį), skliutą (kirvį – naudotą daugiau kaip prieš 150 metų), skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį (kuparinės skrynios “prosenelį”), gagančių (valties gale įstatomą įrenginį pasišviesti naktinės žvejybos metu), vedegą (įrankį geldoms, luotams skobti), “dziedą” (laikiklį balanai), bei daugelį kitų eksponatų.
Čepkelių ekspozicija
Marcinkonyse įrengta Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ekspozicija, supažindinanti su pelkyno ir kopų formavimosi raida, bei gyvosios gamtos vertybėmis. Ekspozicijoje galima pasižiūrėti filmą – „Čepkelių raisto paslaptys“ apie Čepkelių raistą, kurį sukūrė Vytautas Jankevičius, taip pat pasiklausyti gamtos garsų.
Čepkelių mokomasis takas
Tai galimybė iš arti sužinoti ir pamatyti didžiausio Lietuvoje Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato gamtos paslaptis. Iš apžvalgos bokšto galima pasigrožėti atsiveriančiomis Čepkelių raisto platybėmis. Einant nutiestu tilteliu per pelkę galima pamatyti žemapelkių ir aukštapelkių augalus, įspūdingai atrodantį seną, virš pusantro šimto metų amžiaus, pušyną, išgirsti tetervinų ar gervių balsus. 1,6 km ilgio takas vingiuoja raisto pakraščiu išraiškingais žemyninių kopų gūbriais per Dzūkijai būdingus kerpšilius.
Girinio pažintinis takas
Tako ilgis – 3,6 km. Girinio pažintinis takas veda pietinio Marcinkonių pakraščio šilais aplink senojo malūno tvenkinį. Originalūs rekreaciniai įrenginiai, pavėsinės, paplūdimys sudaro geras sąlygas aktyviai pailsėti. Čia galima pamatyti Dzūkijos pušynų augalus ir grybus, Duobupio tvenkinio paukščius ir vandens gyvūniją, miško gyvūnijos apsaugos priemones. Keliaujant taku, galima susipažinti su uždarų seklių vandens telkinių augalais ir gyvūnais.
Margionių klojimo teatras
Teatras įkurtas 1920 metais. Jo istorija mena tarpukario laikus. Pirmas spektaklis – A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje”, kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų”, pjeses „Ašarų pakalnėje” ir „Siratų ašaras”. Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui. Margionių klojimo teatro dainininkės iki šiol dainuoja J. Gaidžio sukurtas ir iš tėvų ir senelių išmoktas dainas. Kaime nėra šeimos, kurioje nebuvo nevaidinusių kaimo teatro vaidinimuose. Gyvoji tradicija tęsiasi.
Skroblaus upelio ištakos (“Bobos daržo” šaltinis)
Skroblaus versmės – tai gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakos, esančios Margionių kaime. Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu šaltinių, dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu. “Bobos daržo” šaltinis – tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje, radęs vandeniui laidžių nuogulų plotą, gruntinis vanduo išsiveržia į paviršių. „Bobos daržo“ šaltiniu vadinamas, nes aplink šaltinį būdavę daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams sakydavo, kad boba kūdikius iš šaltinio duobelės traukia.
Lietuvio liepa
Valstybės saugomas gamtos paminklas. Saugoma trikamienė liepa . Kamienų apimtys – 2,22 m, 1,7 m, 1,8 m. Aukštis siekia 22,5 m.
Kurpiko kadagys
Kurpiko kadagys auga Margionių kaimo pakraštyje. Jis buvo pasodintas ežioje tarp kaimynų laukų. Kurpikų kadagiu pavadintas todėl, kad į namus atitekėjo jaunoji, kuri buvo kilusi iš kitos Margionių kaimo dalies, vadinamos Kurpikais. Kadagys aukštas, kamienas storas. Šio kadagio aukštis – 7 m., kamieno apimtis – 1,3m., todėl Kurpiko kadagys paskelbtas gamtos paveldo objektu.
Skerdzimų pieva
Skerdzimų pieva – tai Skroblaus slėnio užpelkėjusi salpa, kurioje vingiuoja šaltiniuotasis Skroblus. Ši pieva pasižymi didele augmenijos įvairove. Čia auga pelkinė uolaskėlė ir dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė ir dvi gegūnių rūšys. Saugiai peri gervės, pievinė lingė bei griežlės.
Antončiko šaltinis
Hidrografinė vertybė. Šaltinio vanduo tekėdamas suformavo sufozinį cirką, kuris šiuo metu yra pusmėnulio formos. Požeminis vanduo į paviršių išteka dviejose verdenėse, kurios yra viena šalia kitos. Verdenėse į viršų kylanti vandens srovė nuolat klosto smėlį. Verdenių gylis siekia virš 1,5 m. Verdenių suformuotą šaltinį papildo šalia verdenės šlaite horizontaliai ištekantis šaltinis. Šie vandenys suformavo ištakų dubenį, kurio plotis 1,6 m, ilgis – 2 m, debitas – 0,4 litro per sekundę. Toliau šaltinis 250 m teka Skroblaus upės link, pakeliui rinkdamas vandenį iš cirko šlaituose atsiveriančių mažesnių šaltinių. Šaltinio vanduo priskirtinas prie mažos mineralizacijos kalcio hidrokarbonatinių vandenų grupės.
Bakanausko ežeras
Bakanausko ežeras ir pelkė atsirado dėl termokarstinių reiškinių – kai ištirpo nuo besitraukiančio ledyno atitrūkęs ir po sąnašomis palaidotas ledo luitas. Tokios nedidelės pelkės yra būdingos Dainavos smėlėtajai lygumai. Nuo pelkės pakraščio iki ežero nutiestas lieptas, kuriuo einant galima pamatyti visą pelkių augalijos įvairovę, pasigrožėti pelkių spalvomis ir kvapais.
Skroblaus pažintinis takas
Tako ilgis – 4 km. Skroblaus pažintinis takas veda per Kapiniškių kaimą link žemyninių kopų apsuptyje plytinčios nedidelės Bakanauskų pelkutės su Bakanauskų ežeru. Keliaujant taku, galima susipažinti su vienu įspūdingiausių Lietuvos upeliu – Skroblumi. Kito tokio trumpo (17,3 km) ir tuo pat metu tokio vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Ištakose iš „Bobos daržo“ šaltinio Margionyse srūva tik 8 litrai vandens per sekundę, o į Merkį atplaukia jau 700 litrų per sekundę. „Bobos daržo“ šaltinis yra vienas iš Skroblaus versmių šaltinių, paskelbtų hidrogeologiniu gamtos paminklu. Skroblaus versmėse požeminiai vandenys į paviršių išteka ne tik šlaituose. Didžioji Skroblaus slėnio dalis yra paskelbta rezervatine zona, čia lankytis draudžiama.
Drevinės bitininkystės ekspozicija – Drevinės bitininkystės ekspozicija įrengta Musteikos kaime. 2006 m. kaime buvo įkurtas senovinių kelminių avilių bitynas, o aplinkinių miškų drevėse apsigyveno bitės. Dabar bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas. Taip pat galima pamatyti, kaip daromi kilminiai aviliai, nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti. Vasaros pradžioje į avilius leidžiami nauji spiečiai. Bityne galima išbandyti ne vieną amatą. Čia vyksta pynimo savaitė, taip pat galima susipažinti su senoviniu Musteikos kaimu ir su jį supančia aplinka.
Drevinės bitininkystės pažintinis takas
Takas yra Musteikos apylinkėse, 5 kilometrai nuo kaimo. Pasivaikščiojimas šiuo taku – tai puiki galimybė susipažinti su drevėtomis pušimis, primenančiomis vieną iš seniausių šio krašto verslų, pamatyti tik Musteikos kampui būdingą smėlio kalvelių ir nedidelių pelkučių mozaiką. Kelionė šiuo taku suteiks vertingų žinių apie bitininkystės istoriją, padės įvertinti sunkų šio krašto bitininkų triūsą.
