Iš baltu sniegu pasidengusių žiedų eik atsigerti to žydėjimo, iš vasaros vis dar šviesių naktų įkvėpk dangaus ir saulės, iš mūsų motinų pirmųjų bučinių, išlikusių ant mūsų veido, eik ir tikėk, kad pasaulis gali būti toks, kokį pats po savęs palieki. Iš draugų, kaip angelų artumo, iš rankų, kurios kaip Dievo rankos apkabina, laiko ir palydi eik išgirdęs savo širdį ir be baimių klausyt paukščių, jų garsų ir muzikos, eik klausyti širdies ir liepų medumi kvepėki. Dėkoju vadovei Reginai už puikią kelionę, už bendrystę ir susitikimo džiaugsmą, už atrastus akinius. Sužavėta ir pakylėta. SVAJONĖ IŠSIPILDĖ 🙏🥰 Zita