Argentina ir Čilė. Nuo Atakamos dykumos – Iguazų krioklių – iki Ugnies Žemės

Skrydis iš Vilniaus į Buenos Aires su vienu ar dviem persėdimais, pervežimas į viešbutį ir poilsis po kelionės.

Buenos Airės – Argentinos sostinė prie Rio La Plata žiočių, alsuojanti gyvenimo džiaugsmu, tango šokiais, vynu, kultūra, istorija bei ispanišku temperamentu, dažnai vadinama Pietų Amerikos Paryžiumi. Miestas garsėja europietiško stiliaus architektūra, plačiomis alėjomis, gyvybingais rajonais: San Telmo, La Boca ir Puerto Madero… Šiandien leisimės į pažintį su elegantiška Argentinos sostine: Plaza da Mayo – istorinė pagrindinė miesto aikštė, Casa Rosada – garsieji prezidento rūmai, Metropolitan Cathedral of Buenos Aires – įspūdinga miesto katedra. Dabartinis katedros fasadas baigtas statyti XIX a. viduryje, nors pirmoji bažnyčia čia stovėjo dar XVI a. Katedroje ilsisi Argentinos nacionalinis didvyris Jose de San Martin. Jo mauzoliejų saugo garbės sargyba. Šios katedros arkivyskupu buvo Popiežius Pranciškus (tuomet – kardinolas Jorge Mario Bergoglio). Netoliese – įspūdingos architektūros Kolono teatras, statytas XIX a. pabaigoje, Sen Telmo ir La Boko (spalvingųjų namelių) kvartalai. Dabartinis San Telmo kvartalas – tai istorinė miesto įkūrimo pradžia. 1536 m. miestą įkūrė ispanų jūrininkas, aukso ieškotojas Pedro de Mendosa. Naujai įkurtas miestas buvo nuolatos puldinėjamas indėnų genčių, sugriautas ir atstatytas tik po 50 metų Chuano de Garajaus ekspedicijos metu. Pagal galimybes aplankysime Šv. Juozapo de Floreso baziliką (Basílica de San José de Flores) – vieną garsiausių ir istoriškiausių katalikų šventovių Argentinoje. Ji įsikūrusi istoriniame Flores rajone. Čia prisimenamas popiežius Pranciškus, kuris čia išgirdo savo gyvenimo pašaukimą.

Rekoletos rajonas, garsėjantis kapinėmis, kuriose ilsisi garsiausi Argentinos menininkai, kultūros ir istorijos veikėjai. Siūlome pavakarieniauti tradiciniame restoranėlyje, kur galima pasimėgauti argentinietiško Tango vakarėliu. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių – pervežimas į oro uostą skrydžiui į Igvasu krioklius, esančius Argentinos – Brazilijos, Paragvajaus pasienyje. Indėnai krioklius vadina „Dideliais vandenimis“. Beveik trijų kilometrų ploto atogrąžų miškų teritorijoje šniokščia 275 protakas turintis krioklys, kurio aukštis siekia 80 m. Įspūdingiausia – U raidės Velnio gerklės tarpeklis, kur milžiniška vandens masė su nepaprasta jėga krinta žemyn. Krioklius supančiuose atogrąžų miškuose gyvena tukanai, beždžionės, drugiai ir kiti gyvūnai. Po pietų lankome Igvasu krioklius (Argentinos pusė). Pažintis su kriokliais iš Argentinos pusės: Velnio gerklės apžvalginė aikštelė, Aukštutinis ir Žemutinis takai, kur galėsime patyrinėti turtingą tropinės  augalijos pasaulį. Už papildomą mokestį galima pasiplaukioti valtele, priplaukiančia arčiausiai galingų krioklių, pasivaikščioti džiunglėse su gidu.  Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Laisvas rytas arba apsilankymas Igvasų kriokliuose (Brazilijos pusė), kur atsiveria geriausi panoraminiai krioklių vaizdai. Nors čia takų mažiau nei Argentinos pusėje, būtent iš Brazilijos pusės galima vienu žvilgsniu aprėpti didžiąją dalį krioklių. Kaip vietiniai sako: Argentina – „būti kriokliuose“, o Brazilija – „matyti krioklius“. Mikroautobusiuku nuvažiuojame iki apžvalgos tako, kuris driekiasi per subtropinį mišką. Pakeliui atsiveria vis įspūdingesni krioklių vaizdai, jei pasiseks, galima pamatyti daugybę spalvingų drugelių, įvairių paukščių. Pasivaikščiojimas taku paprastai trunka 1,5-2 valandas. Viešbutis Brazilijos pusėje Foz du Iguacu mieste. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pervežimas į oro uostą. Skrydis į Čilės sostinę Santjagą Andų kalnų papėdėje. Įsikuriame viešbutyje modernaus rajono Lastaria širdyje. Ši diena skirta poilsiui po skrydžio. Siūlome pasivaikščioti jaukiomis Lastaria gatvelėmis, aplankyti vintažines parduotuvėles ar meno galerijas, paragauti čilietiškų patiekalų. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Ekskursija po Santjagą turistiniu autobusu su sustojimais įdomiausiose miesto vietose: Plaza de Armas – pagrindinė aikštė, kur prasidėjo miesto istorija, Šv. Jokūbo miesto katedra,  La Moneda – įspūdingos architektūros prezidento rūmai, Santa Lucia – miesto tvirtovės kalva, nuo kurios atsiveria puiki miesto panorama, seniausia kolonijinių laikų šv. Pranciškaus bažnyčia, statyta dar 1622 metais, Santo Domingo (Domininkonų) ordino bažnyčia, šv. Augusto bažnyčia su stebuklingu nukryžiuotuoju, kurį labai gerbia čiliečiai. Centrinis miesto turgus, garsėjantis kaip vienas iš geriausių tradicinio maisto turgų pasaulyje. Siūlome papietauti tradiciniame čiliečių restorane. Po pietų pasivaikščiosime žalioje Forestal parko oazėje prie Mapočo upės, aplankysime bohemišką Bellavistos rajoną su ryškiomis grafiti dekoracijomis, funikulieriumi pasikelsime į San Kristobalio kalvą pasigrožėti Andų kalnų panorama. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pervežimas į oro uostą. Skrydis į Kalamą – miestą sausringoje Atakamos dykumoje (2260 m virš jūros lygio). Tai svarbiausias regiono vario kasybos centras prie ilgiausios Čilėje Lao upės. Vario gavyba – pagrindinė vietos ekonomikos šaka, todėl Kalama dažnai vadinama Vario sostine, o turistai iš čia keliauja į Atakamos dykumą. Iš oro uosto vykstame į San Pedro de Atakama miestelį, laikomą indėnų kultūros Atakamoje centru (apie 100 km). Lankome belgų misionieriaus jėzuitų kunigo Gustavo le Paige įkurtą muziejų – vieną svarbiausių archeologijos muziejų Čilėje. Čia saugoma viena didžiausių ikikolumbinių radinių kolekcija Pietų Amerikoje. Anksčiau muziejus garsėjo puikiai išsilaikiusiomis mumijomis, bet 2007 m. gerbiant vietinės bendruomenės papročius, mumijos iš viešosios ekspozicijos buvo perkeltos į saugyklas. Pavakare lankysime Mėnulio slėnį Atakamos dykumoje, 13 km nuo San Pedro de Atakama. Tai Los Flamencos nacionalinis rezervatas – vienas įspūdingiausių Čilės gamtos kampelių. Per milijonus metų vėjas, vanduo ir tektoniniai procesai suformavo nepaprastą kraštovaizdį – druskos kalnagūbrius, smėlio kopas, uolų darinius, kanjonus ir urvus. Dėl pilkų, baltų ir rausvų atspalvių bei beveik visiško augalijos nebuvimo ši vieta primena mėnulio paviršių. Aplankome Didžiąją kopą – vieną įspūdingiausių apžvalgos vietų, Tris Marijas – vėjo ir erozijos suformuotas akmenines skulptūras. Amfiteatras – įspūdingų formų natūralus uolų kompleksas. Didžiausias įspūdis – saulėlydžio metu, kai besileidžianti saulė nudažo kalnus ir uolas auksiniais, oranžiniais ir rausvais, violetiniais atspalviais. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Visa diena skirta pažinčiai su sausiausia pasaulyje Atakamos dykuma. Lankome vieną didžiausių druskos ežerų kontinente – Salar de Atakama. Apžiūrime Kitor tvirtovės archeologinius griuvėsius. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių įtvirtinimų, statytų atakamiečių protėvių. Ši tvirtovė dar prieš ispanams atvykstant saugojo vietinius gyventojus nuo aplinkinių genčių antpuolių. Aplankę tvirtovę, pasigrožėję vulkanų panoramomis, keliaujame toliau tyrinėti sūriųjų Atakamos dykumos ežerų. Smagios maudynės sūriuose lagūnos ežerėliuose, galbūt, šiek tiek primins Negyvąją jūrą. Vakare grįšime į San Pedro de Atakama miestelį. Nakvynė viešbutyje.

Ankstyvas išvykimas į geoterminius El Tatio geizerių laukus (4320 m virš jūros lygio) . Tai didžiausias ir aukščiausias geizerių laukas Pietų pusrutulyje, plytintis 4 tūkstančių metrų aukštyje. Geizerių garai įspūdingiausiai matosi, kai saulė teka, kol dar oras neįkaitęs. Kečujų kalba Tatijo reiškia krosnis. Keistas jausmas vaikštant tarp kunkuliuojančių geizerių, žemėje atsivėrusių kiaurymių, iš kurių veržiasi tiršti garai, vanduo įkaista iki 85 laipsnių karščio. Toliau vykstame į nedidelį Andų kaimelį Kaspana. Skirtingai nuo sausos Atakamo dykumos, Kaspana – žaliuojanti oazė giliame upės slėnyje. Kaimelis garsėja senovinėmis žemės ūkio terasomis, kurias dar ikikolumbiniais laikais įrengė Atakamų (Lickanantaay) tauta. Iki šiol čia auginami kukurūzai, liucernos, vaismedžiai ir daržovės, o vietiniai gyventojai verčiasi ir alpakų bei lamų auginimu. Didžiausia Kaspanos įžymybė – šv. Luko bažnyčia (Iglesia de San Lucas) pastatyta XVII a. iš akmens, molio ir kaktusų medienos. Ši kolonijinė bažnyčia su atskiru varpinės bokštu – paskelbta Čilės nacionaliniu istoriniu paminklu ir laikoma vienu gražiausių Andų sakralinės architektūros pavyzdžių. Dėl savo autentiškumo Kaspana – viena įdomiausių Ato Loa gyvenviečių. Dar vienas kaimelis – San Francisco de Chiu Chiu – nedidelis istorinis kaimelis Atakamos dykumos pakraštyje žalioje oazėje prie Loa upės taip pat garsėja viena seniausių Čilėje Švento Pranciškaus bažnyčia, statyta XVII a. pradžioje iš molio ir plytų (adobio). Jos stogas pagamintas iš kaktusų medienos. Tai vienas svarbiausių kolonijinės architektūros paminklų šalies šiaurėje. Šiandien Chiu Chiu žavi ramybe, tradiciniais namais, siaurutėmis gatvelėmis ir autentiška Andų atmosfera. Grįžimas į San Pedro de Atakama. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių – pervežimas į Kalamą (87 km), į oro uostą. Skrydis į Santjagą. Laisvas laikas Santjago mieste arba ekskursijos už papildomą mokestį į Valparaisą – pagrindinį Čilės uostą, vynų daryklas. Uostamiestis prie Ramiojo vandenyno, apie 120 km į šiaurės vakarus nuo Santjago. Miestas garsėja spalvingais namais, įspūdinga gatvės meno kultūra ir stačiais kalnais, kuriuos jungia istoriniai funikulieriai. Mieste gausu apžvalgos aikštelių, siaurų gatvelių, kavinių ir meno galerijų. Arba siūlome aplankyti modernią Pietų Amerikos Bahajų šventyklą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien prasideda mūsų kelionė į Čilės Patagoniją – didžiulį gamtinį regioną Amerikos pietuose, apimantį pietinę Argentiną ir Čilę. Ji driekiasi nuo Kolorado upės Argentinoje iki pat Ugnies Žemės salyno. Patagonija užima apie 1 mln kvadratinių km plotą ir yra viena iš rečiausių apgyvendintų pasaulio vietovių. Regionas garsėja įspūdingais kalnais, laukine gamta, ledynais ir ežerais.

Pervežimas į oro uostą. Skrydis į Puerto Natales miestelį Patagonijoje. Pervežimas į Puerto Bories rajoną, kur susipažinsime su Patagonijos ekonomikos ištakomis. Lankome Frigorifico Bories muziejų, įrengtąXX a. pradžioje, buvusioje avienos perdirbimo ir šaldymo gamykloje, kuri buvo viena svarbiausių Patagonijos ekonomikos varomųjų jėgų XX amžiaus pradžioje. Muziejuje išlikusios garo katilinės, šaldymo įrenginiai, odų apdirbimo bei lajaus gamybos cechai. Įsikuriame viešbutyje su vaizdais į Patagonijos fjordus ir kalnus. Vėliau – išvyka į Sofijos įlanką, į Ranča Pingo. Tai tikras susitikimas su Patagonijos vedlių (baqueanos) kultūra gimininga Patagonijos Gaučų tradicijoms. Baqueanos – tai Patagonijos ir kitų Pietų Amerikos regionų patyrę vedliai, puikiai pažįstantys kalnus, upes, dykumas ir stepes, lydėję keliautojus, tyrinėtojus ir piemenis, armijas per atšiaurias vietoves, kuriose nebuvo kelių ar žemėlapių. Aviganių šunų ir žirgų šou, gyvenimo rančoje subtilybės. Jodinėjimo mėgėjams (už papildomą mokestį) pasijodinėjimas vaizdingomis ežero pakrantėmis. Nakvynė viešbutyje.

Šiandien laukia nepamirštama diena – Torres del Paine parko lankymas (UNESCO biosferos rezervatas). Vaizdai nepakartojami – granitiniai kalnai-bokštai, davę pavadinimą parkui, Kuernos del Paine Andų viršukalnės, uolos, skaidriausi ežerai, ledynai, kriokliai, bekraštės pampos…

Po pusryčių mikroautobusu išvykstame iš Puerto Natales. Vaizdingas kalnų kelias vingiuoja per Patagonijos stepes, didžiulių ežerų pakrantėmis, kalnų šlaitais. Po poros valandų pasiekiame nacionalinį parką. Pirmasis sustojimas apžvalginėje Los Kuernos aikštelėje prie Salto Grande krioklio. 18 m krioklys triukšmingai purslodamas krinta į Pehoe ežerą. Visomis spalvomis skleidžiasi vaivorykštė, kalnuotos ežero pakrantės apaugę spalvingais lapuočių miškais. Toliau važiuojame link Grey ežero pakrantės. Laguna Amarga. Vaizdingame kalnų peizaže galima sutikti guanakas ar nandu stručius. Apžvalginės Sarmiento rajono aikštelės su panoraminiais vaizdais į ledynų ir ežerų karalystę. Vaizdingi sustojimai Paine rajone. Siūlome lengvą pasivaikščiojimą, trekingą viena iš lengvesnių parko trasų. Grįžtame į Puerto Natales.

Pusryčiai. Nauja diena – nauji atradimai. Anksti ryte išvykstame iš viešbučio, pervežimas į autobusų terminalą. Tarptautinių reisų autobusu keliaujame į El Kalafatę. Konča Karera punkte kertame Argentinos sieną, sutvarkę formalumus atvykstame į Kalfatės miestą, dar vadinamą vartais į Perito Moreno ledyną. Laikas pietums. Po pietų – vykstame link Lago Argentino. Ten galima pamatyti priešistorinių gyventojų piešinius ant uolų, aplankyti interaktyvų ledynų muziejų, sužinoti, kodėl Los Glacieres ledynų nacionalinis parkas toks svarbus visai planetai.

Vakare siūlome užsukti į ledo barą: čia viskas, net bokalai pagaminti iš ledo. Kokteiliai iš vietinių augalų ir temperatūra -10 C. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Visa diena skirta aktyviam poilsiui Argentinos Patagonijos Los Glaciares  ledynų nacionaliniame parke, kur galima pamatyti  įspūdingus ledynus ir Patagonijos laukinę gamtą. Majų kelias – tai puiki galimybė aplankyti Perito Moreno ledyną derinant pasivaikščiojimą miške prie krioklių, stebint ledynų sienas iš vandens pusės, pasivaikščiojimą Perito moreno ledyno turistine trasa.. Kelionė po ledynų pasaulį prasideda ryte – išvykstame į Puerto Punta Bandera.  Plaukiame laivu per ledkalniais nusėtą ežerą. Kelionės metu atsiveria įspūdingi vaizdai į ledynus, snieguotas Andų viršukalnes ir tankius pietinius bukų miškus. Per smaragdinį Argentino ežerą plaukiame  į Canal los Tempanos – Seno Mayo. Gaivinantis ežero vanduo, aplink baltos ledynų sienos… Bahia Toro – nuošali  įlankėlė, ledynų ir ežerų fone pačios gražiausios nuotraukos. Nuostabūs Perito Moreno ledo sienos vaizdai Cerro Mayo ir Cerro Negro rajonuose. Tai vienas iš svarbiausių ledynų žemėje. 1877 m. Argentinos tyrinėtojas ir gamtininkas Francisco Perito Morena pasiekė ežerą Patagonijoje, esantį Sant Kruso upės ištakose, ir suteikė jam pavadinimą Lago Argentino (Argentinos ežeras). Netoliese esantis Moreno Perito ledynas – pavadintas jo vardu. Kelionės metu dažnai galima pamatyti ledkalnius, atskilusius nuo ledyno, kormoranus ir kitus vandens paukščius, jūrų liūtus, įspūdingus fjordus ir kalnų kraštovaizdžius. Apžvalginėse aikštelėse galėsite padaryti puikių fotografijų, pasimėgauto tyla ir paklausyti tirpstančių ledynų traškesio. Tai viena įspūdingiausių galimybių iš arti išvysti ledynų didybę ir nepakartojamą Pietų Čilės gamtą. Šioje kelionėje vandeniu bus keli sustojimai kojų pramiklinimui. Grįžtame į El Kalafatę, nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pervežimas į oro uostą. Skrydis iš El Kalafatės į piečiausiai esantį pasaulio miestą Ušuają. Čia baigiasi pasaulis ir karaliauja civilizacijos nepaliesta gamta. Ugnies žemė – arčiausiai Antarktidos esantis planetos taškas, salynas Pietų Amerikos gale, kurį nuo žemyno skiria Magelano sąsiauris. Didžiausia jo sala vadinama Didžiąja Ugnies Žemės sala. Portugalų keliautojas F. Magelanas plaukdamas pro šį regioną, pakrantėse pamatė daug laužų, kuriuos kūreno vietiniai gyventojai. Taip gimė Ugnies Žemės vardas. Atvykimas į Ušuają. Poilsis viešbutyje. Nakvynė viešbutyje.

Šiandien Tierra del Fuego nacionalinis parkas garsėja įspūdinga laukine gamta, kalnais, ledynais, čia gyvena pingvinai, jūrų liūtai, guanakai, lapės ir daugybė jūros paukščių. Per parką vingiuoja daugybė upių, sutekančių į Biglio kanalą. Dvi populiariausios pramogos lankant šį parką – traukinukas į pasaulio kraštą (Tren del Fin del Mundo), važiuojantis 1,5 h siauruoju geležinkeliu iš Ušuajos į Tierra del Fuego nacionalinį parką ir plaukimas katamaranu Biglio kanalu. Praplaukdami pro salas matysime jūrų liūtų kolonijas, kormoranus ir kitus jūrų paukščius, priklausomai nuo sezono, Magelano ar papuasinius pingvinus. Šios dvi pramogos puikiai papildo viena kitą: traukinukas leidžia pažinti Ugnies žemės miškus ir istoriją, o katamaranas – pasigrožėti laukine gamta ir įspūdingais vaizdais nuo vandens. Visą dieną skirsime pažinčiai su Ugnies Žeme – turas (autobusu, traukinuku, pėsčiomis, katamaranu) po Tierra del Fuega nacionalinį parką. Tai vienintelis Argentinos nacionalinis parkas, kuriame subarktinis, turtingas įvairios floros ir faunos miškas dera su vandenyno pakrančių ekosistemomis.

Skrydis iš Ušuajos į Buenos Aires. Vakare – skrydis į Lietuvą.