Portugalija. Nuo Porto iki Lisabonos

Skrydis Vilnius – Europos miestas – Porto. Tai antras pagal dydį Portugalijos miestas prie Doro (Douro) upės. Ant Penavenzotos kalvos gyventa jau prieš 3 tūkst. metų.  Jei bus laiko, pasivaikščiojame po miestą, trumpa pažintis su Doro (Douro) upės pakrančių rajonais. Garsusis Liudviko tiltas ir gražiausios miesto panoramos, atsiveriančios nuo tilto. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pažintis su istoriniu Porto centru (UNESCO): Porto katedra, vainikuojanti aukštutinį miestą, primena tvirtovę. Jos tvirti mūrai iškilo aršių kovų laikais. Katedroje, Šv. Vincento koplyčioje, saugomas XVII a. paauksuotas „Paskutinės vakarienės“ paveikslas. Gražioji Aliados gatvė ir Sao Bento geležinkelio stotis, pastatyta buvusio vienuolyno vietoje, įšpuošta įspūdingu azulechu, vaizduojančiu pirmąsias transporto priemones, kaimo šventes ir istorines scenas. Porto simboliu tapęs 78 m aukščio Clerigos bokštas. Ribeira – senojo Porto siaurų gatvelių labirintas ir Doro upės krantinė. Pranciškonų bažnyčia, garsėjanti nuostabiu interjeru, dekoruota paauksuoto medžio raižiniais, įžymieji Biržos rūmai, paminklas jūrų keliautojui Henrikui. Esant galimybei, aplankome prabangius neoklasikinius XIXa. Bolsa rūmus. Juose kadaise buvo įsikūrusi Porto birža. Prabanga juntama ir rūmų viduje – ypač išpuoštas arabiškasis kambarys, primenantis Granados Alhambros rūmų stilių. Aplankome vieną iš portveino daryklų, įsikūrusią kairiajame Doro upės krante. Čia galima paragauti portveino ir sužinoti, kaip jis gaminamas…

Vakare siūlome viename iš Porto barų pasiklausyti fado atlikėjų (fado programa – už papildomą kainą). Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vykstame į Bragą – seniausią krikščionių vyskupijos centrą šalyje, religinę Portugalijos sostinę. Iš gausybės barokinių paminklų įspūdingiausia – Gerojo Jėzaus ant kalvos šventovė (Bom Jesus do Monte), į kurią veda piligrimų kelias – daugybė barokinių laiptelių. Kelyje įrengta 14 Kryžiaus kelio stočių. Vidurinę laiptų kelio atkarpą puošia penki fontanai su mitologinėmis biblinių personažų skulptūromis, kurios simbolizuoja penkis žmogaus pojūčius. Laiptų viršuje nuo esplanados verta pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu į Bragą. Lankome Bragos miestą: centrinė aikštė su fontanais ir arkadomis, jungianti senąją ir naująją miesto dalis bei Bragos katedrą su buvusiais Vyskupų rūmais. Laisvas laikas Rua do Souto pėsčiųjų gatvelėje, kurioje apstu elegantiškų parduotuvių ir kavinių. Išvykimas į Guimares miestą (UNESCO), vadinamą tautos lopšiu. Lankome Guimares pilį, kurios kontūrai puikuojasi Portugalijos herbe. Pilyje gimė pirmasis Portugalijos karalius Alfonsas Užkariautojas. Trumpa pažintis su senamiesčiu: senojo miesto centras – Oliveiros aikštė su Oliveira ir Šv.Pranciškaus bažnyčiomis, akmenimis grįsta Santa Marijos gatvė, apstatyta senamiesčio namais, kuriuos puošia įmantrios skulptūros. Grįžtame į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių mūsų laukia įspūdinga kelionė po vaizdingus Doro upės slėnius. Nedideli miesteliai su pilimis, unikalūs kaimai ir kvapą gniaužiantys gamtovaizdžiai… Lamego – nedidelis miestelis ant kalno, Monte de São Estevão su Santuário de Nossa Senhora dos Remédios bažnyčia, į kurią veda nuostabūs zigzaginiai laiptai. Miestas ypač suklestėjo XVIII a. gamindamas vyną, kuris vėliau tapo visuotinai žinomu portveinu. Prieš tai Lamego buvo užgrobę maurai, krikščionys jį atsikariavo, vėliau jis pateko į musulmonų rankas, kol galų gale 1057 m.  karalius Ferdinandas I miestą vėl atsikariavo. Šiuos nelengvus viduramžių laikus primena pilis, iškilusi ant kalvos aukštai virš miesto, katedra ir maža bažnytėlė Santa Maria de Almacave. Gotikinę miestelio katedrą Sé XII a. pastatė pirmasis Portugalijos karalius Afonso Henriques. Doro upės slėnio apžvalgos aikštelę Casal de Loivos, nuo kurios atsiveria nuostabus kraštovaizdis, BBC pripažino esant viena iš įspūdingiausių pasaulyje. Čia idealus klimatas auginti vynuoges, iš kurių gaminamas portveinas. Pinhao kaimelis atgyja rudenį, kai čia suvažiuoja daugybė darbininkų nuimti vynuogių derliaus. Turistai irgi kviečiami dalyvauti vynuogių spaudimo procese. Ramus Sortelha kaimelis žavi savo viduramžiškais granitiniais vieno aukšto namukais ir didžiulės uolos viršūnėje stovinčia pilimi. Kadaise Sortelha buvo svarbi gynybinių pilių sistemos dalis, kurių dauguma dabar sugriauta. Į viduramžišką kaimelį galima įeiti pro gotikinius vartus. Kaimelis Monsanto yra vienas iš dvylikos oficialių Portugalijos istorinių kaimų, kurie ištisus amžius atliko strateginį vaidmenį ginant šalį nuo įvairiausių įsibrovėlių. Monsanto namai, pastatyti aplink įspūdingo dydžio ir stebuklingai subalansuotus įvairių formų granitinius riedulius. Rieduliai formuoja kaimo namų sienas, grindis, o kai kur netgi stogus. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Bataljos vienuolynas (UNESCO) – išskirtinis Manuelio stiliaus Portugalijos gotikos šedevras. Unikalus stilius suklestėjo valdant karaliui Manueliui I (XV a.), todėl buvo pavadintas jo vardu. Gausiai išpuoštos išorės ir vidaus detalės, juvelyriškai išraižyti ornamentai, grakščios kolonos. Menių skliautai primena gėles ir medžių lapiją. Iškaltos detalės susipina viena su kita: virvės, inkarai, tamplierių ordino kryžiai. Daugybė Portugalijos vienuolynų priklausė tamplierių ordinui, todėl čia visur rasime jų ženklų. Šventosios Marijos Pergalingosios (Mosteiro de Santa Maria da Vitória) dominikonų vienuolynas įamžino Aljubarotos pergalingą mūšį prieš kastiliečius (1385 m.). Vienuolyną statė septyni karaliai. Kadangi statyba truko ilgą laiką, čia susipina ir gotikinis, ir manuelinis stiliai. Šis nuostabaus grožio vienuolynas pelnytai įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Po pietų vykstame į Tomar tamplierių miestą, įkurtą XIII a. Daugiausiai lankytojų sulaukia XII a. Kristaus vienuolyno tvirtovė, statyta tamplierių riterių,  kovojusių su maurais. Įtakingas tamplierių ordinas, kurio veiklą popiežius uždraudė visoje Europoje, karaliaus Deniso laikais pasivadinęs Kristaus ordinu, įsikūrė Portugalijoje, investavo ordino turtus į naujų žemių ekspedicijas ir tyrinėjimus, naujų vienuolynų, bažnyčių ir pilių statybas. Tomaro vienuolynas – vienas iš puošniausių Portugalijoje ir jos aukso laikų paminklas. Vienuolyno šerdis – riterių koplyčia-rotonda su bizantišku kupolu, statyta Jeruzalės Kristaus Kapo bazilikos pavyzdžiu. Įmantriais ornamentais papuošti langai – vienuolyno vizitinė kortelė. Vakare Fatimoje galima dalyvauti vakarinėje žvakių procesijoje. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Fatima –  Portugalijoje ir visame pasaulyje garsi Marijos apsireiškimo vieta – piligrimų miestas, pavadintas maurų princesės Fatimos vardu. 1917 m., gegužės 13 d. trims piemenėliams Liucijai, Pranciškui ir Jacintai pasirodė šv. Mergelė Marija. Apsireiškimams kartojantis, Mergelė Marija pažadėjo sugrįžti spalio 13d. Tą dieną Fatimoje susirinko didelė žmonių minia (apie 70 tūkstančių), kurie paliudijo neįtikėtiną saulės reiškinį, buvusį iškart po to, kai vaikams apsireiškė Marija. Šis besisukantis ugnies kamuolys išgydė ilgalaikes ligas. Iš pradžių bažnyčia nenorėjo pripažinti šio Mergelės Marijos apsireiškimo. Jį pripažino 1930 m. spalio 13 d. Leirijos vyskupas. Tais pat metais popiežius kaimą paskelbė piligrimystės vieta. Bažnyčioje ilsisi dviejų šį stebuklą paliudijusių piemenėlių palaikai – vaikai mirė 1919 – 1920 m. siautusios gripo epidemijos metu. 1928 metais buvo pradėta statyti bazilika, kuri baigta 1953 m. Jos bokštas yra 65 m aukščio. Greta šventovės yra ligoninės ir poilsio namai, didelė aikštė su Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia, pastatyta apsireiškimo vietoje, šalia seno ąžuolo. Fatima garsėja išgydymo stebuklais. Priešais baziliką – esplanada, kuri dvigubai didesnė už šv. Petro aikštę Vatikane. Esplanadą kerta  piligrimų keliais nugludintas takas, vedantis link Apsireiškimų koplyčios. Gretimame Aljustrel kaimelyje gyveno ir augo trys vaikai regėtojai. Aplankome Liucijos namus, netoliese įsikūrusį alyvuogių spaudyklos malūną – muziejų. Po pietų lankome Atlanto vandenyno pakrantės Nazare žvejų miestelį, garsėjantį gurmaniškais jūros gėrybių patiekalais. Nuo aukštutinės miesto dalies atsiveria puikus vaizdas į vandenyną, ant stataus skardžio – Nazare Dievo Motinos skulptūra, IV a. atgabenta iš Nazareto. Kasmet  rugsėjo mėnesį per šventes Mergelė Marija – jūreivių globėja, lydima iškilmingos procesijos, nešama iki vandenyno pakrantės. Nedidelė koplytėlė ant kalno  primena Mergelės Marijos stebuklus. Atkovotose iš maurų žemėse Portugalijoje  buvo statomi įtvirtinti miestai, augo vienuolynai – padėkos už pergales ženklai. Lankome vieną iš gražiausių įtvirtintų miestų – Obidos. Tai viduramžių miestas, apsuptas tvirtomis sienomis, kurį XIII a. karalius Denisas padovanojo savo nuotakai Izabelei Aragonietei. Už sienos, nuo pagrindinių vartų iki rūmų, vingiuoja jaukios prekybinės gatvelės, nusėtos nedideliais tradiciniais namukais, paskendusiais rožių ir glicinijų krūmuose. Šį miestelį vietiniai gyventojai vadina karalienių miestu, nes jį šimtmetį valdė Portugalijos karalienės – Dona Leonora ir Dona Katarina. Jų atminimą saugo nuostabūs architektūros šedevrai – bažnyčios ir grakštus akvedukas. Miestelį išgarsino dailininkė Josefa de Ayala Figueira, kuri dėl savo paveikslų vadinama Josefa de Obidos ir palaidota šv. Petro bažnyčioje. Nakvynė viešbutyje

Po pusryčių vykstame  į Sintrą. Sintroje lankome legendinius Quinta da Regaleira rūmus ir parko ansamblį, kurio mistiška simbolika lieka neatskleista iki pat mūsų dienų. Penos rūmai, primenantys pasakų pilaitę ant stataus uolėto kalno, sujungia beveik visus architektūrinius stilius. Aplinkui rūmus siaurose gatvelėse – gausybė suvenyrų ir rankdarbių parduotuvėlių, gurmaniškų užeigėlių ir kavinukių. Parke daug egzotinių augalų, kadais atgabentų iš buvusių kolonijų. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien vyksime į apžvalginę ekskursiją po Lisaboną. Lankysimės Belemo rajone, įsikūrusiame Težo upės žiotyse, iš kur kadaise išplaukdavo garsiosios portugalų karavelės, susipažinsime su didžiųjų geografinių atradimų epochos paminklais: ažūrinės konstrukcijos Belemo bokštas, XVI a. pastatytas Vasko Da Gamos ekspedicijai atminti, labiau primena rūmus, nei gynybinius įtvirtinimus. Šv. Jeronimo vienuolynas, kuriame įsikūręs muziejus, o  bažnyčioje palaidotas narsusis Vasko Da Gama, karalius Emanuelis I Avisas ir kitos šalies įžymybės. Įspūdingas Atradėjų paminklas, pastatytas Belemo rajone, šlovinantis garsiuosius Portugalijos jūrininkus, išplaukdavusius iš uosto ieškoti neatrastų žemių. Šv. Jeronimo broliai naujai atrastose žemėse dažniausiai vertėjaudavo, sekdami vienuolijos įkūrėjo šv. Jeronimo pavyzdžiu. Centrinis miesto prospektas – Avenida da Liberdade, įrengtas dar XIX a., tuomet madingų  Eliziejaus laukų pavyzdžiu. Lankomės  Baišoje, dar vadinamame Žemutiniame mieste, kuris po stipraus žemės drebėjimo, įvykusio XVIII a., buvo puošniai atstatytas pagal „visiškai geometrišką“ planą, naudojant tuometines technologijas. Ne mažiau įdomi šv. Jurgio pilis, buvusi maurų tvirtovė, kaimyninis Alfamos kvartalas, išsiskiriantis autentiškomis siauromis gatvelėmis ir apžvalginėmis aikštelėmis, iš kurių atsiveria puikios miesto panoramos. Miesto globėjo šv. Antano bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur stovėjo šv. Antano šeimos namai. Išsilavinęs pamokslautojas, vargšų šelpėjas, didesnę savo neilgo gyvenimo dalį praleidęs Italijoje, palaidotas Paduvoje. Po žemės drebėjimo naujai atstatyta bažnyčia su kripta, kurioje išsaugoti namo pamatai, o šalimais esančioje katedroje – krikštykla, kurioje buvo pakrikštytas šventasis. Lisabona garsėja Kristaus Karaliaus skulptūra, iškilusia virš miesto prie Težo upės… Nakvynė viešbutyje.

Ankstyvas išvykimas į Lisabonos oro uostą. Skrydis Lisabona‒Europos miestas‒Vilnius