Portugalijos šventovės. Fatima

Skrydis Vilnius ‒ Europos miestas ‒ Lisabona. Iš Lisabonos oro uosto keliaujame į viešbutį kurortiniame Colares miestelyje, vandenyno pakrantėje. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien vyksime į apžvalginę ekskursiją po Lisaboną. Lankomės Belemo rajone, įsikūrusiame Težo upės žiotyse, iš kur kadaise išplaukdavo garsiosios portugalų karavelės, apžiūrime didžiųjų geografinių atradimų epochos paminklus: ažūrinės konstrukcijos Belemo bokštas, XVI a. pastatytas Vasko Da Gamos ekspedicijos atminimui, labiau primena rūmus nei gynybinius įtvirtinimus. Šv. Jeronimo vienuolynas, kuriame įsikūręs muziejus, o bažnyčioje palaidotas narsusis Vasko Da Gama, karalius Emanuelis I Avisas ir kitos šalies įžymybės. Įspūdingas Atradėjų paminklas, pastatytas Belemo rajone, šlovinantis garsiuosius Portugalijos jūrininkus, išplaukdavusius iš uosto ieškoti neatrastų žemių. Šv. Jeronimo broliai naujai atrastose žemėse dažniausiai vertėjaudavo, sekdami vienuolijos įkūrėjo Šv. Jeronimo pavyzdžiu.  Centrinis miesto prospektas – Avenida da Liberdade, įrengtas dar XIX a., tuomet madingų Eliziejaus laukų pavyzdžiu. Lankomės Baišoje, dar vadinamame Žemutiniame mieste, kuris po stipraus žemės drebėjimo, įvykusio XVIII a., buvo puošniai atstatytas  pagal „visiškai geometrišką“ planą, naudojant tuometines technologijas. Ne mažiau įdomi Šv. Jurgio pilis, buvusi maurų tvirtovė,  kaimyninis Alfamos kvartalas, išsiskiriantis autentiškomis siauromis gatvelėmis ir apžvalginėmis aikštelėmis, iš kurių atsiveria puiki miesto panorama. Miesto globėjo Šv. Antano bažnyčia, pastatyta toje vietoje, kur stovėjo Šv. Antano šeimos namai. Išsilavinęs pamokslautojas, vargšų šelpėjas, didesnę savo neilgo gyvenimo dalį praleidęs Italijoje, palaidotas Paduvoje. Po žemės drebėjimo naujai atstatyta bažnyčia su kripta, kurioje išsaugoti namo pamatai, o šalimais esančioje katedroje – krikštykla, kurioje buvo pakrikštytas šventasis. Lisabona garsėja Kristaus Karaliaus skulptūra, iškilusia virš miesto prie Težo upės.
Po pietų vykstame  į Sintrą ir  Uolos Kyšulį (Cabo da Roca). Taip vadinamas labiausiai į vakarus nutolęs Europos taškas ‒ savotiškas pasaulio kraštas. Lankome  legendinius Quinta da Regaleira rūmus ir parko ansamblį, kurio mistiška simbolika lieka neatskleista iki pat mūsų dienų. Penos rūmai, primenantys pasakų pilaitę ant stataus uolėto kalno, sujungia beveik visus architektūrinius stilius. Aplinkui rūmus siaurose gatvelėse – gausybė suvenyrų ir rankdarbių parduotuvėlių, gurmaniškų užeigėlių ir kavinukių. Sintra – tai buvusi viduramžių karalių rezidencija, XVIII a. tapusi ištaiginga aristokratų poilsio ir pramogų vieta. Arabidos kalnuose ganosi avys, o iš jų pieno daromo sūrio galima nusipirkti nedideliuose pakrantės miestelių turguose. Aplankę Sintrą,  keliaujame link Fatimos. Sustojame prie „Pragaro gerklės“ pasigrožėti šėlstančia jūra. Esant galimybei, pakeliui aplankome Šv. Stepono baziliką Santarem mieste. Nuo XIII a. miestelį išgarsino eucharistiniai stebuklai, sutraukę minias pamaldžių piligrimų. Atvykstame į Fatimą. Nakvynė viešbutyje Fatimoje.

Po pusryčių lankome Fatimą, šiandien vadinamą „Taikos altoriumi“, garsią Portugalijoje ir visame pasaulyje Mergelės Marijos apsireiškimo vietą, piligrimų miestą, pavadintą maurų princesės Fatimos vardu. 1917 m., gegužės 13 d.  trims piemenėliams Liucijai, Pranciškui ir Jacintai pasirodė Šv. Mergelė Marija. Apsireiškimams kartojantis, Mergelė Marija pažadėjo sugrįžti spalio 13 d. Tuomet susirinkusi gausi maldininkų minia sustingo laukime. Tai buvo paskutinis apsireiškimas, kurio metu Fatimos Marijos paslaptis buvo duota išgirsti tik Liucijai, kuri vėliau tapo vienuole ir mirė 2005 m. Popiežius Jonas Paulius II beatifikavo Jacintą ir Pranciškų mirusius dar vaikystėje. Jų palaikai ilsisi milžiniškoje Rožinio bazilikoje, pastatytoje 1951 m. priešais baziliką esplanadą, dvigubai didesnėje už šv. Petro aikštę Vatikane. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia pastatyta apsireiškimo vietoje, šalia seno ąžuolo, o jos skulptūroje po pasikėsinimo į popiežių, įdėta lemtingoji kulka. Viena iš trijų paslapčių, Mergelės Marijos patikėtų Liucijai, buvo vizija apie pasikėsinimą  į popiežių Joną Paulių II, antroji – apie Antrojo Pasaulinio karo pradžią, o trečioji – dar iki galo neatskleista… Esplanadą kerta  piligrimų keliais nugludintas takas, vedantis link Apsireiškimų koplyčios. Kryžiaus kelias. Gretimame Aljustrel kaimelyje gyveno ir augo trys Mergelės Marijos regėtojai. Aplankome Liucijos namus, netoliese įsikūrusį alyvuogių spaudyklos malūną muziejų. Po pietų vykstame į Tomarą, tamplierių miestą, įkurtą  XIII a. Daugiausiai lankytojų sulaukia XII a. Kristaus vienuolyno tvirtovė, statyta tamplierių riterių, kovojusių su maurais. Įtakingas tamplierių ordinas, popiežiaus uždraustas visoje Europoje, karaliaus Deniso laikais pasivadinęs Kristaus ordinu, įsikūrė Portugalijoje, investavo ordino turtus į naujų žemių ekspedicijas ir tyrinėjimus, naujų vienuolynų, bažnyčių ir pilių statybas. Tomaro vienuolynas – vienas iš puošniausių aukso laikų pavyzd-ių Portugalijoje. Vienuolyno šerdis – riterių koplyčia rotonda su bizantišku kupolu, statyta Jeruzalės Kristaus Kapo bazilikos pavyzdžiu. Įmantriais ornamentais papuošti langai – vienuolyno vizitinė kortelė. Piligriminę kelionę, aplankant svarbiausias Fatimos vietas, vainikuoja šv. Mišios ir vakarinė Rožinio žvakių procesija. Nakvynė viešbutyje Fatimoje.

Pusryčiai. Šiandien galima rinktis – pasilikti Fatimoje arba keliauti į ekskursiją po aplinkinius miestelius. Iš maurų atkovotose žemėse Portugalijoje buvo statomi įtvirtinti miestai, augo vienuolynai – padėkos už pergales ženklai. Lankome Bataljos vienuolyną (UNESCO) – Portugalijos gotikos šedevrą, išskirtinio manuelinio stiliaus paminklą. Vienuolynas pastatytas Šv. Mergelės Marijos garbei, atsidėkojant Dievui už pergalę prieš Kastilijos karalių. Valdant karaliui Manueliui I (XV a.) suklestėjęs stilius buvo pavadintas karaliaus vardu. Manueliniu stiliumi gausiai išpuoštos išorės ir vidaus detalės, juvelyriškai išraižyti ornamentai, grakščios kolonos. Skliautai primena gėles ir medžių lapiją. Iškaltos detalės susipina viena su kita: tai įvairios virvės, inkarai, tamplierių ordino kryžiai. Daugybė Portugalijos vienuolynų priklausė tamplierių ordinui, todėl čia visur rasime jų ženklų. Lankome vieną iš gražiausių įtvirtintų miestų – Obidos. Tai viduramžių miestas, apsuptas tvirtomis sienomis, kurį XIII a. karalius Denisas padovanojo savo nuotakai Izabelei Aragonietei. Už sienos, nuo pagrindinių vartų iki rūmų vingiuoja jaukios prekybinės gatvelės, nusėtos nedideliais tradiciniais namukais, paskendusiais rožių ir glicinijų krūmuose. Šį miestelį vietiniai gyventojai vadina karalienių miestu, nes jį šimtmetį valdė kelios Portugalijos karalienės – Dona Leonora ir Dona Katarina. Jų atminimą saugo nuostabūs architektūros šedevrai – bažnyčios ir grakštus akvedukas. Miestelį išgarsino dailininkė Josefa de Ayala Figueira, kuri dėl savo paveikslų vadinama Josefa de Obidos ir palaidota Šv. Petro bažnyčioje. Po to važiuojame į Alkobasą, kur aplankome vieną gražiausių viduramžių cistersų ordino vienuolyną ir bažnyčią. Atlanto vandenyno pakrantės Nazare žvejų miestelis garsėja gurmaniškais jūros gėrybių patiekalais. Nuo aukštutinės miesto dalies atsiveria puikus vaizdas į vandenyną, ant stataus skardžio – Nazare Dievo Motinos skulptūra, IV a. atgabenta iš Nazareto. Kasmet rugsėjo mėnesį per šventes Mergelė Marija – jūreivių globėja lydima iškilmingos procesijos, nešama iki vandenyno pakrantės. Nedidelė koplytėlė ant kalno  primena Mergelės Marijos stebuklus. Grįžtame į Fatimą. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien atsisveikiname su Fatima. Po rytinių pamaldų vykstame į Porto – antrą didžiausią Portugalijos miestą. Pakeliui aplankome Koimbrą – senąją Portugalijos sostinę, šešių karalių gimtinę ir seniausio šalies universiteto būstinę. Alfonsas Užkariautojas, atkariavęs miestą iš maurų ir pasiskelbęs pirmuoju Portugalijos karaliumi, perkėlė sostinę iš Guimaro į Koimbrą. Šventojo Kryžiaus (Santa Cruz) bažnyčioje palaidoti du pirmieji portugalų karaliai. Senuose karaliaus rūmuose XIII a. įsikūręs universitetas garsėja barokine biblioteka. Net dvi katedros pastatytos mieste liudija apie miesto svarbą. Monumentali romaninė senoji katedra, XI a. statyta kaip padėkos už pergalę prieš maurus ženklas. Aplankome Karmeličių seserų vienuolyną, kuriame mirė viena iš Fatimos regėtojų – sesuo Liucija.

Atvykstame į Porto – miestą prie Doro upės. Ant Penavenzotos kalvos gyventa jau prieš 3 tūkst. metų. Pažintis su istoriniu Porto centru (UNESCO): Porto katedra, vainikuojanti aukštutinį miestą, primena tvirtovę. Jos tvirti mūrai iškilo aršių kovų laikais. Katedroje, Šv. Vincento koplyčioje, saugomas XVII a. paauksuotas „Paskutinės vakarienės“ paveikslas. Gražioji Aliados gatvė, Sao Bento geležinkelio stotis, pastatyta buvusio vienuolyno vietoje, papuošta įspūdingu azulechu, vaizduojančiu pirmąsias transporto priemones, kaimo šventes ir istorines scenas. Porto simboliu tapęs 78 m aukščio Clerigos bokštas. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kelionė į Bragą – seniausią krikščionių vyskupijos centrą šalyje, religinę sostinę. Iš gausybės barokinių paminklų įspūdingiausia – Gerojo Jėzaus ant kalvos šventovė (Bom Jesus do Monte), į kurią veda piligrimų kelias – daugybė elegantiškai sudėliotų barokinių laiptelių. Laiptuose įrengta 14 Kryžiaus kelio stočių. Vidurinę laiptų kelio atkarpą puošia penki fontanai, puošti mitologinėmis biblinių personažų skulptūromis, kurios simbolizuoja penkis žmogaus pojūčius. Laiptų viršuje nuo esplanados verta pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu į Bragą. Ekskursija po Bragos miestą: centrinė aikštė su fontanais ir arkadomis, jungianti senąją ir naująją miesto dalis bei Bragos katedrą su buvusiais Vyskupų rūmais. Laisvas laikas Rua do Souto pėsčiųjų gatvelėje, kurioje apstu elegantiškų parduotuvių ir kavinių. Išvykimas į Guimares miestą (UNESCO), vadinamą tautos lopšiu. Lankome Guimares pilį, kurios kontūrai puikuojasi Portugalijos herbe. Pilyje gimė pirmasis Portugalijos karalius Alfonsas Užkariautojas. Trumpa pažintis su senamiesčiu: senojo miesto centras – Oliveiros aikštė su Oliveira ir Šv. Pranciškaus bažnyčiomis, akmenimis grįsta Santa Marijos gatvė, apstatyta senaisiais namais, kuriuos puošia įmantrios skulptūros. Išvykimas iš Guimares. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Pažintis su Portu: Ribeira – senojo Porto siaurų gatvelių labirintas ir Doro upės krantinė. Pranciškonų bažnyčia, garsėjanti nuostabiu interjeru, dekoruota paauksuoto medžio raižiniais, įžymieji Biržos rūmai, paminklas Jūrų keliautojui Henrikui. Esant galimybei, aplankome prabangius neoklasikinius XIX a. Bolsa rūmus. Juose kadaise buvo įsikūrusi Porto birža. Prabanga juntama ir rūmų viduje – ypač puošnus arabiškasis kambarys, primenantis Granados Alhambros rūmų stilių. Ekskursija į kairiajame Doro upės krante įsikūrusią portveino daryklą. Čia galima paragauti portveino ir sužinoti, kaip jis gaminamas. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių vykstame į oro uostą. Skrydis Porto – Europos miestas – Vilnius.