Graikija rudenį. Šv. Pauliaus keliais

Skrydis Vilnius – Atėnai. Atskrendame vėlai vakare. Pervežimas į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių pradedame pažintį su Graikijos sostine – Atėnais. Už šią žemę kovojo Olimpo dievai. Ant aukštos olos kadaise stovėjo Poseidono šventykla, statyta auksiniais Periklio laikais… Marso kalva, ant kurios stovėjo apaštalas Paulius ir pamokslavo atėniečiams. Tai buvo filosofų susitikimo vieta bei Faliro pakrantę, kur šv. Paulius pirmą kartą atvyko į Atėnus laivu.  Apaštalas Paulius kelis kartus lankėsi Atėnuose. Jis atplaukė laivu ir išsikėlė Faliro pakrantėje. Laukdamas, kol Atėnuose prie jo prisijungs jo draugai, apaštalas Paulius buvo labai susirūpinęs, kad Atėnų gyventojai yra stabmeldžiai ir nesupranta tikrosios Dievo prigimties. Norėdamas padėti atėniečiams suprasti Dievą ir priartėti prie Jo, Paulius mokė Jėzaus Kristaus Evangelijos sinagogose ir turgavietėse. Tuomet filosofai pakvietė Paulių į vietą, vadinamą Areopagu, paaiškinti šį „naują mokslą“ (Apd 17:19). Atėnuose ant Marso kalvos Paulius mokė filosofus tikrosios Dievo prigimties ir liudijo apie jų dievišką ryšį su Juo. Lukas perpasakoja Pauliaus pamokslą, sakytą Atėnų Areopage. Savo mokymuose Paulius cituoja antikinius autorius, laisvai kalba graikiškai… Kai apaštalas atvyksta į Atėnus, jis gali skelbti Evangeliją sinagogose, kuriose Raštas skaitomas senąja hebrajų kalba, tačiau taip pat – ir helenizuotose graikakalbių žydų sinagogose… Nuo aukštos Likavitos kalvos su nedidele šv. Jurgio bažnytėle atsiveria puiki miesto panorama. Šv. Mišios šv. Dionisijaus Aeropagito katalikų katedroje. Tai pagrindinė Romos katalikų bažnyčia Atėnuose ir miesto Romos katalikų arkivyskupo būstinė.Dionisijaus Areopagito katedros bazilikos pašventinimas ypač reikšmingas. Šventasis Dionisijus Areopagitas buvo apaštalo Pauliaus mokinys ir pirmasis Atėnų vyskupas. Jis buvo tikras religinis pradininkas Atėnuose ir nuo tada jo įtaka vietos katalikų bendruomenei buvo didžiulė. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Atvykstame į Korintą. Apaštalas Paulius patyrė regėjimą, išgirdo Dievo balsą sakant: „Nebijok, kalbėk ir netylėk…šiame mieste daugelis žmonių manieji“. Taigi, Paulius pasiliko Korinte pusantrų metų skelbdamas jiems Dievo žodį…(Apd 18, 9-10). Per savo antrąją misiją Paulius nuvyko į Korinto uostą, kur apsistojo pas Akvilą ir Priscilę. Čia jis pamokslavo ir pakrikštijo daug žmonių (Apd 18,1-18). Korinto bendruomenei Paulius rašė: „ Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta…“ (1Kor13,4). Aplankysime Korinto pajūrį, vietas susijusias su šv. Pauliaus misijomis. II tūkstantmetyje pr. m. e. Senojo Korinto vietoje egzistavo Mikėnų miestas valstybė. Senovės graikai Korinto įkūrėju laikė Helijo palikuonį Korintą. Korinto valdovų pirmtakas buvo Sizifas. Vėlesniais laikais senasis Korintas išliko svarbiu Graikijos miestu. Miestą užėmus romėnams, jis ėmė priklausyti Romos Imperijos provincijai. Jau tada buvo suplanuotas Korinto kanalas, tačiau vietoj jo pastatytas diolkas – kelias pervilkti valtis per Istmo sąsmauką. Korinto kanalas, jungiantis Jonijos ir Egėjo jūras buvo pradėtas statyti XIX a. pabaigoje ir buvo statomas daugiau nei 12 metų. Korinto kanalas neilgas, tik 6,35 km . Vidutinis jo gylis– tik 8 m. plotis apačioje 21 m, o viršuje beveik 25 m. Aukščiausiame taške kanalo sienos pakyla į 90 m aukštį. Kanalo sienos beveik vertikalios, pasvirusios 80 laipsnių kampu. Kanalą kerta trys tiltai, kurie yra maždaug 45 m aukštyje virš vandens. Apžiūrėsime kanalą, jei pasiseks – matysime praplaukiančius kanale laivus.

Vėliau atvykstame į nedidelį pajūrio miestelį Diakopto. Iš ten dantytuoju traukinuku keliausime į kalnuose esantį Mega Spileo (Didžiosios uolos) vienuolyną. Kalavrita – nedidelis kaimelis Peloponeso pusiasalio nacionaliniame parke, Aroanijos kanų kultūrini centras. Mega Spileo vienuolynas –  įspūdingas istorinis Mergelės Užmigimo vienuolynas išskaptuotas vakarinio Čelmoso kalno šlaito oloje. Tai vienas seniausių Graikijos vienuolynų, kurį pagal tradiciją 362 m. įkūrė broliai vienuoliai Simeonas ir Teodoras iš Salonikų. Pasakojama, kad kalnų oloje buvo atrasta Mergelės Marijos ikona stebuklingu būdu nesuirusi.  Per savo ilgą istoriją vienuolynas daug kartų buvo apgriautas ir atstatytas. Vienuolyno kompleksas yra aštuonių aukštų, jo frontonas virš virš Vouraikos upės tarpeklio siekia apie 120 metrų aukštį. Vienuolyno interjerą puošia XVII ir XIX a. sienų tapyba. Ypatingai garbinama Mergelės Marijos su kūdikiu ikona. Pasakojama, kad tai apaštalo Luko darbas iš vaško, mastikos ir kitų medžiagų. Vienuolyne yra biblioteka ir muziejus. Aplankę vienuolyną, grįšime į miestelį. Pakeliui į Delfus pagal galimybes Patroje aplankysime šv. Andriejaus katedrą. Tai graikų ortodoksų bazilika, svarbi piligrimystės vieta krikščionims iš viso pasaulio. Ji gana nauja, pabaigta statyti 1974 m. ir  skirta pirmajam Kristaus pašauktam apaštalui šv. Andriejui. Katedra laikoma didžiausia stačiatikių bažnyčia Graikijoje, trečia pagal dydį bizantiško stiliaus bažnyčia Balkanuose po šv. Savos katedros Belgrade ir Aleksandro Nevskio katedros Sofijoje. Nakvynė viešbutyje Delfuose.

Po pusryčių – kelionė į slėpiningiausią, labiausiai mitais ir legendomis apipintą Graikijos miestą –  Delfus.  Antikos laikais Delfai laikyti pasaulio centru, nes, pasak mitų, taip nulėmęs  dievo Dzeuso sprendimas. Norėdamas sužinoti, kur esanti „žemės bamba“, Dzeusas iš priešingų žemės kraštų paleidęs du erelius. Sparnuočiai po ilgų skrydžių susitikę Delfų padangėje, tad šią vietovę Olimpo dievų valdovas ir paskelbęs Visatos centru… Čia, 750 metrų aukštyje, virš krištolinio tyrumo Korinto įlankos vandenų, apsupta didingų uolų, stovėjo pati įžymiausia Senovės Elados šventykla, skirta dievui Apolonui, o joje buvo įsikūręs Delfų orakulas…Lankome Delfų archeologinį muziejų, graikišką stadioną, Kastalijos šaltinį (pasak legendos, jo vanduo turi atjauninančių savybių), Apolono šventyklą, vieną įspūdingiausių šio dievo garbinimo vietų, garsėjusią orakulu ir pitijomis; Atėnės šventyklą… Vėliau vykstame į   Helikono kalno papėdėje įsikūrusį Šv. Luko Hosijo (Hosios Loukas) vienuolyną – vieną įspūdingiausių ir žymiausių šalyje, žavintį nuostabiomis sienų mozaikomis. Vienuolyno pradžia susieta su  graikų vienuoliu šv. Luku turėjusiu gydymo dovaną ir gebėjusiu išgydyti net sunkiausius ligonius. Būtent šv. Lukas X a. inicijavo bažnyčios statybas, jis palaidotas kriptoje. Pasakojama, kad po šventojo mirties žmonės vis dar atvykdavę aplankyti relikvijų ir nakvodavę ne tik bažnyčioje ar vienuolyne, bet ir pačioje kriptoje, kad daugelis jų patirdavo įvairiausių stebuklų, dažniausiai susijusių su išgijimu… Siūlome pavakarieniauti tradiciniame graikų restoranėlyje. Kalambakos senamiestyje aplankome vieną seniausių pasaulyje bizantinių bažnyčių pašvęstų švč. Mergelei Marijai. Nakvynė  viešbutyje Kalambakoje.

Pusryčiai.  Lankome Meteoros vienuolynus – vieną didžiausių ir svarbiausių Graikijos ortodoksų vienuolynų kompleksų. Iš šešių vienuolynų aplankysime tris. Bene įspūdingiausias vienuolynų architektūrinis akcentas – kupolinės lubos, mediniai balkonai ir viršutiniai aukštai, kurie, regis, kybo ore ir, į kuriuos patenkama keliančio lyno pagalba. Kelionę į Meteorą geriausia pradėti sustojimu Megalo Meteoron vienuolyne. Tai didžiausias, seniausias, ir žinomiausias vienuolynas. Norint patekti į šį vienuolyną, kaip ir į daugelį kitų, reikia įveikti statų šlaitą. Tai ganėtinai nesunku lyginant su prabėgusiais šimtmečiais, kada vienintelis būdas patekti į vienuolyną buvo specialus krepšys, į kurį įsodintą žmogų tam skirto įrenginio pagalba pakeldavo aukštyn. Apsilankius Megalo Meteoron, galima pamatyti bažnyčią, nuo grindų iki lubų išdabintą bizantinėmis freskomis, seną virtuvę, kurioje įrengta valgykla, papuoštą piktogramomis, sidabrinius idus… Vienuolyne taip pat yra keletas mažų muziejų. Juose eksponuojami seni vienuolių raštai, religiniai straipsniai, karių uniformos bei ginklai, atspindintys graikų kovas, vienuolių kaulai, kėlimo gervė su tinklu, kuri buvo naudojama tempti daiktus į vienuolyną.

Meteoros vienuolynai įkurti 300 metrų aukštyje. Dviejų pagrindinių vienuolynų – Gegano Meteoro ir Megalo Meteoro – įkūrėju laikomas šventasis Afanasijus. Šis vienuolis 1360 m. nuo Atono kalno atsikraustė į Kalambaką. Kaip pasakoja legenda, jo buveinė buvo taip aukštai, kad jį galėjo ten užnešti tik angelas ar erelis. Megalo Meteoro vienuolynas – didžiausias iš visų vienuolynų pastatytas 625 m aukštyje. Vienuolio mokinys Josifas, serbų karaliaus sūnus, po trisdešimties metų pratęsė mokytojo idėją ir čia pastatė vienuolyną.  Po pietų išvykstame į Salonikus.

Pakeliui aplankome du nedideliu miestelius – Veriją (Berėją) ir Verginą. Per antrąją misionierišką Pauliaus kelionę Paulius, Silas ir Timotiejus rado kilnių sielų ir mokė Berėjoje. Paskui juos atsekė juos persekiojantys žydai iš Tesalonikų… Lankome Verginos archeologinę vietovę ir jos muziejų. Šiame muziejuje, kurį būtina pamatyti, atrasime Makedonijos karalių palaidojimus ir Aleksandro tėvo, karaliaus Pilypo II kapą. Taip pat aplankysime apaštalo Pauliaus bažnyčią ir iš marmuro pagamintą Apaštalo Pauliaus „altorėlį“, žymintį vietą, kur Paulius skelbdavo Gerąją Naujieną miestelio žmonėms. Atvykstame į Salonikus. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Salonikuose lankysime Šv. Demetrijaus, miesto globėjo, baziliką.  Šv. Demetrijaus bazilika savo laiku buvo antra pagal dydį Bizantijos imperijoje. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta IV a. pr., vietoje romėnų pirties. Bažnyčios kripta įrengta toje vietoje, kur naujieji krikščionys  slėpdavosi nuo persekiojimo, o 303 m. kriptoje buvo įkalintas ir nukankintas šv. Demetrijus. Šv. Paulius 51 m. įkūrė čia pirmąją krikščionių bendruomenę ir rašė jai laiškus iš Korinto. Sakoma, kad iš  šventojo Demetrijaus kapo ir šiandien sunkiasi  stebuklingas aliejus. Po to aplankysime Rotondą ir simbolinį Baltąjį bokštą tapusį miesto simboliu. Salonikų miestas buvo  įkurtas 316 pr. Kr., prie Egnacijaus kelio, jungiančio Adrijos pajūrio uostą Dirachijų  ir Bizantijo miestą (dabar Stambulas) ir pavadintas Aleksandro Makedoniečio sesers Tesalonikės garbei. Žlugus Vakarų Romos imperijai Salonikai tapo antru pagal dydį Rytų Romos imperijos  miestu. Viduriniais amžiais Salonikus puldinėjo arabai, bulgarai, normanai, daug miestiečių buvo ilgainiui čia apsigyvenusių žydų iš Ispanijos, bet Salonikai vis tiek išliko vienu svarbiausių Osmanų imperijos miestu. Per pirmąjį Balkanų karą 1912 Salonikus užėmė Graikijos kariuomenė, miestas buvo prijungtas prie Graikijos.

Keliaujame į Filipus, miestą, garsėjusį sidabro kasyklomis, kur buvo pakrikštyta pirmoji europietė moteris Lidija. Lankome Filipo Akropolį – svarbiausią rytų Makedonijos archeologinę vietovę su būdingais helenizmo, romėnų ir ankstyvosios krikščionybės laikotarpio paminklais, senuoju turgumi, bazilika ir teatru. Filipų mieste apaštalas Paulius pasakė savo pirmąjį evangelinį pamokslą, o vėliau parašė laišką filipiečiams, kuris yra vienuoliktoji Naujojo Testamento knyga. Paulius ir Silas pirmą kartą apsilankė Filipuose per antrąją Pauliaus misionierišką kelionę ir pakrikštijo pirmuosius krikščionis Europoje. Netoliese esantis Kavala – jūros pakrantės miestelis, pirmasis Europoje priėmęs krikščionybę. Išlikusi ir senojo kelio Via Egnatia atkarpa, kuria greičiausiai lietė ir šv. Pauliaus kojos. Grįžtame į Salonikus. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien atsisveikiname su Salonikais ir vaizdingu Tempi slėniu vykstame į Termopilus. Miestelį išgarsino istorinės graikų pergalės prieš persus ir terminiai šaltiniai, kurių temperatūra siekia 47 C. Ten, kur pastatytas paminklas karaliui Leonidui, 480 m. pr. Kr. vyko mūšiai, ir buvo nugalėti persai. Pakeliui sustojame pasigėrėti Olimpo kalnu. Graikų mitologijoje Olimpas – dvylikos Olimpo dievų buveinė, pagrindinių graikų panteono dievų namai. Graikai manė, kad šiame kalne yra krištolo rūmai, kuriuose įsikūrę tokie dievai kaip Dzeusas. Graikų mitologija teigia, kad Gaja (motina žemė) pagimdė titanus (dievų pirmtakus), kurie naudojo Graikijos kalnus kaip savo sostus, nes buvo labai dideli. Kronas, jauniausias ir galingiausias iš titanų, sėdėjo ant Olimpo kalno. Vakare pasiekiame Atėnus. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai.  Šv. Mišios. Ryte lankome Atėnų Akropolį – auksinio Graikijos amžiaus paminklą primenantį Periklio laikus… Susipažįstame su akropolio Propilėjais, Pinoteka – pirmąja pasaulyje paveikslų galerija, Nikės šventykla, su Erechtėjo šventykla, kurios stogą laiko įžymiosios kariatidės ir, galiausiai, su senovės graikų meno šedevru – Partenonu. Nuo aukštos Likavitos kalvos su nedidele šv. Jurgio bažnytėle atsiveria puiki miesto panorama. Pervežimas į oro uostą. Skrydis Atėnai – Vilnius.