Graikija rudenį. Šv. Pauliaus keliais

Skrydis Vilnius – Atėnai. Atskrendame po pietų. Įsikūrę viešbutyje pradedame pažintį su Atėnais. Aplankysime Marso kalvą, ant kurios stovėjo apaštalas Paulius ir pamokslavo atėniečiams. Tai buvo filosofų susitikimo vieta bei Faliro pakrantę, kur šv. Paulius pirmą kartą atvyko į Atėnus laivu. Už šią žemę kovojo Olimpo dievai. Dabar pakrantėje įsikūrę prestižiniai kurortai. Ant aukštos olos kadaise stovėjo Poseidono šventykla, statyta auksiniais Periklio laikais… Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių tęsiame pažintį su Atėnais. Apaštalas Paulius kelis kartus lankėsi Atėnuose. Jis atplaukė laivu ir išsikėlė Faliro pakrantėje. Laukdamas, kol Atėnuose prie jo prisijungs jo draugai, apaštalas Paulius buvo labai susirūpinęs, kad Atėnų gyventojai yra stabmeldžiai ir nesupranta tikrosios Dievo prigimties. Norėdamas padėti atėniečiams suprasti Dievą ir priartėti prie Jo, Paulius mokė Jėzaus Kristaus Evangelijos sinagogose ir turgavietėse. Tuomet filosofai pakvietė Paulių į vietą, vadinamą Areopagu, paaiškinti šį „naują mokslą“ (Apd 17:19). Atėnuose ant Marso kalvos Paulius mokė filosofus tikrosios Dievo prigimties ir liudijo apie jų dievišką ryšį su Juo. Lukas perpasakoja Pauliaus pamokslą, sakytą Atėnų Areopage. Savo mokymuose Paulius cituoja antikinius autorius, laisvai kalba graikiškai… Kai apaštalas atvyksta į Atėnus, jis gali skelbti Evangeliją sinagogose, kuriose Raštas skaitomas senąja hebrajų kalba, tačiau taip pat – ir helenizuotose graikakalbių žydų sinagogose… Lankome Atėnų Akropolį – auksinio Graikijos amžiaus paminklą primenantį Periklio laikus… Susipažįstame su akropolio Propilėjais, Pinoteka – pirmąja pasaulyje paveikslų galerija, Nikės šventykla, su Erechtėjo šventykla, kurios stogą laiko įžymiosios kariatidės ir, galiausiai, su senovės graikų meno šedevru – Partenonu. Nuo aukštos Likavitos kalvos su nedidele šv. Jurgio bažnytėle atsiveria puiki miesto panorama. Po pietų – kelionė į slėpiningiausią, labiausiai mitais ir legendomis apipintą Graikijos miestą – Delfus. Pakeliui aplankome Helikono kalno papėdėje įsikūrusį Šv. Luko Hosijo (Hosios Loukas) vienuolyną – vieną įspūdingiausių ir žymiausių šalyje, žavintį nuostabiomis sienų mozaikomis. Vienuolyno pradžia susieta su graikų vienuoliu šv. Luku, turėjusiu gydymo dovaną ir gebėjusiu išgydyti net sunkiausius ligonius. Būtent šv. Lukas X a. inicijavo bažnyčios statybas, jis palaidotas kriptoje. Pasakojama, kad po šventojo mirties žmonės vis dar atvykdavę aplankyti relikvijų ir nakvodavę ne tik bažnyčioje ar vienuolyne, bet ir pačioje kriptoje, kad daugelis jų patirdavo įvairiausių stebuklų, dažniausiai susijusių su išgijimu… Tęsiame kelionę į Delfus. Antikos laikais Delfai laikyti pasaulio centru, nes, pasak mitų, taip nulėmęs dievo Dzeuso sprendimas. Norėdamas sužinoti, kur esanti „žemės bamba“, Dzeusas iš priešingų žemės kraštų paleidęs du erelius. Sparnuočiai po ilgų skrydžių susitikę Delfų padangėje, tad šią vietovę Olimpo dievų valdovas ir paskelbęs Visatos centru… Čia, 750 metrų aukštyje, virš krištolinio tyrumo Korinto įlankos vandenų, apsupta didingų uolų, stovėjo įžymiausia Senovės Elados šventykla, skirta dievui Apolonui, o joje buvo įsikūręs Delfų orakulas… Lankome Delfų archeologinį muziejų, graikišką stadioną. Nakvynė viešbutyje.

Po pusryčių išvykstame į Meteoros vienuolynus – vieną didžiausių ir svarbiausių Graikijos ortodoksų vienuolynų kompleksų. Iš šešių vienuolynų aplankysime tris. Bene įspūdingiausias vienuolynų architektūrinis akcentas – kupolinės lubos, mediniai balkonai ir viršutiniai aukštai, kurie, regis, kybo ore ir, į kuriuos patenkama keliančio lyno pagalba. Kelionę į Meteorą geriausia pradėti sustojimu Megalo Meteoron vienuolyne. Tai didžiausias, seniausias, ir žinomiausias vienuolynas. Norint patekti į šį vienuolyną, kaip ir į daugelį kitų, reikia įveikti statų šlaitą. Tai ganėtinai nesunku lyginant su prabėgusiais šimtmečiais, kada vienintelis būdas patekti į vienuolyną buvo specialus krepšys, į kurį įsodintą žmogų tam skirto įrenginio pagalba pakeldavo aukštyn. Apsilankius Megalo Meteoron, galima pamatyti bažnyčią, nuo grindų iki lubų išdabintą bizantinėmis freskomis, seną virtuvę, kurioje įrengta valgykla, papuoštą piktogramomis, sidabrinius idus… Vienuolyne taip pat yra keletas mažų muziejų. Juose eksponuojami seni vienuolių raštai, religiniai straipsniai, karių uniformos bei ginklai, atspindintys graikų kovas, vienuolių kaulai, kėlimo gervė su tinklu, kuri buvo naudojama tempti daiktus į vienuolyną.

Meteoros vienuolynai įkurti 300 metrų aukštyje. Dviejų pagrindinių vienuolynų – Gegano Meteoro ir Megalo Meteoro – įkūrėju laikomas šventasis Afanasijus. Šis vienuolis 1360 m. nuo Atono kalno atsikraustė į Kalambaką. Kaip pasakoja legenda, jo buveinė buvo taip aukštai, kad jį galėjo ten užnešti tik angelas ar erelis. Megalo Meteoro vienuolynas – didžiausias iš visų vienuolynų pastatytas 625 m aukštyje. Vienuolio mokinys Josifas, serbų karaliaus sūnus, po trisdešimties metų pratęsė mokytojo idėją ir čia pastatė vienuolyną. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Kalambakos senamiestyje aplankome vieną seniausių pasaulyje bizantinių bažnyčių, pašvęstų švč. Mergelei Marijai. Per antrąją misionierišką Pauliaus kelionę Paulius, Silas ir Timotiejus rado kilnių sielų ir mokė Berėjoje. Paskui juos atsekė juos persekiojantys žydai iš Tesalonikų (Apd 17,13). Vykstame į Verginą, lankome Verginos archeologinę vietovę ir jos muziejų. Šiame muziejuje, kurį būtina pamatyti, atrasime Makedonijos karalių palaidojimus ir Aleksandro tėvo, karaliaus Pilypo II kapą. Taip pat aplankysime apaštalo Pauliaus bažnyčią ir iš marmuro pagamintą Apaštalo Pauliaus „altorėlį“, žymintį vietą, kur Paulius skelbdavo Gerąją Naujieną miestelio žmonėms. Atvykę į Salonikus, lankysime Šv. Demetrijaus, miesto globėjo, baziliką. Šv. Demetrijaus bazilika savo laiku buvo antra pagal dydį Bizantijos imperijoje. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta IV a. pr. Kr., vietoje romėnų pirties. Bažnyčios kripta įrengta toje vietoje, kur naujieji krikščionys slėpdavosi nuo persekiojimo, o 303 m. kriptoje buvo įkalintas ir nukankintas šv. Demetrijus. Šv. Paulius 51 m. įkūrė čia pirmąją krikščionių bendruomenę ir rašė jai laiškus iš Korinto. Sakoma, kad iš šventojo Demetrijaus kapo ir šiandien sunkiasi stebuklingas aliejus. Po to aplankysime Rotondą ir simbolinį Baltąjį bokštą, tapusį miesto simboliu. Salonikų miestas buvo įkurtas 316 pr. Kr., prie Egnacijaus kelio, jungiančio Adrijos pajūrio uostą Dirachijų ir Bizantijos miestą (dabar Stambulas) ir pavadintas Aleksandro Makedoniečio sesers Tesalonikės garbei. Žlugus Vakarų Romos imperijai Salonikai tapo antru pagal dydį Rytų Romos imperijos miestu. Viduriniais amžiais Salonikus puldinėjo arabai, bulgarai, normanai, daug miestiečių buvo ilgainiui čia apsigyvenusių žydų iš Ispanijos, bet Salonikai vis tiek išliko vienu svarbiausių Osmanų imperijos miestu. Per pirmąjį Balkanų karą 1912 Salonikus užėmė Graikijos kariuomenė, miestas buvo prijungtas prie Graikijos. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Išvykstame aplankyti mažo Nea Fokea pajūrio žvejų miestelio. Akmeninė Šv. Pauliaus bažnyčia su kripta mums primena įvykius, kai apaštalas Paulius nuo jį persekiojančių tesalonikiečių paslepiamas rūsyje. Trykštantis šaltinis laikomas šventu. Toliau keliaujame į Filipus, miestą, garsėjusį sidabro kasyklomis, kur buvo pakrikštyta pirmoji europietė moteris Lidija. Lankome Filipo Akropolį – svarbiausią rytų Makedonijos archeologinę vietovę su būdingais helenizmo, romėnų ir ankstyvosios krikščionybės laikotarpio paminklais, senuoju turgumi, bazilika ir teatru. Filipų mieste apaštalas Paulius pasakė savo pirmąjį evangelinį pamokslą, o vėliau parašė laišką filipiečiams, kuris yra vienuoliktoji Naujojo Testamento knyga. Paulius ir Silas pirmą kartą apsilankė Filipuose per antrąją Pauliaus misionierišką kelionę ir pakrikštijo pirmuosius krikščionis Europoje. Netoliese esantis Kavala – jūros pakrantės miestelis, pirmasis Europoje priėmęs krikščionybę. Išlikusi ir senojo kelio Via Egnatia atkarpa, kurią, greičiausiai, lietė ir šv. Pauliaus kojos. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Šiandien atsisveikiname su Salonikais ir vaizdingu Tempi slėniu vykstame į Termopilus. Miestelį išgarsino istorinės graikų pergalės prieš persus ir terminiai šaltiniai, kurių temperatūra siekia 47 C. Ten, kur pastatytas paminklas karaliui Leonidui, 480 m. pr. Kr. vyko mūšiai, ir buvo nugalėti persai. Pakeliui sustojame pasigėrėti Olimpo kalnu. Graikų mitologijoje Olimpas – dvylikos Olimpo dievų buveinė, pagrindinių graikų panteono dievų namai. Graikai manė, kad šiame kalne yra krištolo rūmai, kuriuose įsikūrę tokie dievai kaip Dzeusas. Graikų mitologija teigia, kad Gaja (motina žemė) pagimdė titanus (dievų pirmtakus), kurie naudojo Graikijos kalnus kaip savo sostus, nes buvo labai dideli. Kronas, jauniausias ir galingiausias iš titanų, sėdėjo ant Olimpo kalno. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Atvykstame į Korintą. Apaštalas Paulius patyrė regėjimą, išgirdo Dievo balsą sakant: „Nebijok, kalbėk ir netylėk… Šiame mieste daugelis žmonių manieji“. Taigi, Paulius pasiliko Korinte pusantrų metų skelbdamas jiems Dievo žodį… (Apd 18, 9-10). Per savo antrąją misiją Paulius nuvyko į Korinto uostą, kur apsistojo pas Akvilą ir Priscilę. Čia jis pamokslavo ir pakrikštijo daug žmonių (Apd 18:1–18). Iš Korinto Paulius parašė savo Laišką romiečiams. Aplankysime Korinto pajūrį, vietas susijusias su šv. Pauliaus misijomis. II tūkstantmetyje pr. m. e. Senojo Korinto vietoje egzistavo Mikėnų kultūros miestas valstybė. Senovės graikai Korinto įkūrėju laikė Helijo palikuonį Korintą. Korinto valdovų pirmtakas buvo Sizifas. Vėlesniais laikais senasis Korintas išliko svarbiu Graikijos miestu. Miestą užėmus romėnams, jis ėmė priklausyti Romos Imperijos provincijai. Korintas aktyviai dalyvavo senovės prekyboje. Jis valdė du uostus – Lechaioną prie Korinto įlankos ir Kenchreai prie Sarono įlankos. Jau tada buvo suplanuotas Korinto kanalas, tačiau vietoj jo pastatytas diolkas – kelias pervilkti valtis per Istmo sąsmauką. Korinto kanalas, jungiantis Jonijos ir Egėjo jūras, buvo pradėtas statyti XIX a. pabaigoje ir buvo statomas daugiau nei 12 metų. Korinto kanalas neilgas, tik 6,35 km . Vidutinis jo gylis irgi nelabai didelis – tik 8 m. Kanalą kerta trys tiltai, kurie yra maždaug 45 m aukštyje virš vandens. Apvažiuosime autobusu kanalą, apžiūrėsime ir Antikinį Istmą – vieną iš pagrindinių vietinių religinių centrų, Poseidono šventyklos griuvėsius, antikinio stadiono griuvėsius. Jei pasiseks – matysime praplaukiančius kanale laivus.

Toliau lankome Epidaurą. Antikos laikais tai buvo mažas miestas antikinėje Graikijoje, Sarono įlankoje. Buvo tikima, kad šiame mieste buvo gimęs graikų mitologijos dievo Apolono sūnus Asklepijas. Asklepijonas Epidaure buvo viena žinomiausių šventų vietų graikų pasaulyje. Į šią vietą žmonės keliaudavo tikėdami pasveikti nuo įvairių ligų. Jie praleisdavo visą naktį didelėje miego salėje, vadinamoje enkoimeterija, o sapnuose dievas pasakydavo jiems, kaip pasveikti nuo įvairių ligų. Kartu su krikštykla šioje vietoje buvo ir 160 vietų svečių namai. Netoli miesto buvo ir šaltinis, kuris taip pat galėjo būti naudojamas gydymui.

Jei liks laiko, aplankysime pirmąją Graikijos sostinę Nefplioną. Tai vienas gražiausių miestelių Graikijoje. Nuostabi pajūrio gamta, puiki galimybė graikiškų vynų degustacijai. Nakvynė viešbutyje.

Ankstyvas pervežimas į oro uostą. Skrydis Atėnai – Vilnius.