Informacija
Rugsėjo 5-15 d. 2020 m.
Kachetija – Kartli – Mcheta – Imeretis – Mrtvili.
Pažintinė – piligriminė kelionė su vadovu iš Lietuvos (11 d./10 n.).
Kaina: 635 EUR + lėktuvo bilietai (nuo 180 EUR)
Keliaujant į Gruziją turbūt ne vienam kyla klausimas ar tai Europa, ar Azija? Daugybė krikščioniškų vienuolynų, bažnyčių – krikščioniškos civilizacijos pamatai šalį priartina prie Europos. Kita vertus, geografiškai mąstant, kas yra toliau Turkijos į Rytus yra Azija.
Lietuviai Gruzijos pavadinimą pasiskolino iš slavų, o tie – iš persiško termino Gurgan reiškiančio vilkų žemę. Gruzija nuo pat Antikos laikų iki XIX a. turėjo didžiulius kultūrinius, politinius saitus su Persija, tačiau išlaikė savitą kultūrą ir kalbą, priklausančią kartvelų kalbų grupei, todėl šalies gyventojai vadinosi kartvelai, o šalis – Sakartvelo. Vėliau, visą XIX a. Carinė Rusija skverbėsi į Kaukazą, taip po truputį vis atimdama iš Persijos ir Turkijos žemes. Jakaterinos II laikais iš Persijai pavaldžių Gruzijos autonominių sričių į Rusiją keliaudavo pasiuntiniai prašydami carienės padėti išvyti persus iš krikščioniškų žemių. Nuo pat Bizantijos žlugimo Gruzijos teritorijos liko paskutiniu krikščionybės bastijonu Rytuose, apsuptame Persijos ir Turkijos. Rytų krikščionys yra dominuojantys šalyje (~80 proc.gyventojų), o likusią dalį sudaro musulmonai, daugiausia azerai, iraniečiai, turkai. Traktuodama save kaip vieną pirmųjų krikščioniškos civilizacijos teritorijų, tęsiančių bizantiškosios krikščionybės sakralinį paveldą, Gruzija pasižymi unikalia architektūra, turinčia labai daug rytietiškų motyvų: mažai puošybos, daugiau misticizmo, mozaikų. Be puikios architektūros ir nuostabios gamtos patys gruzinai turi dideles atviras širdis, kurias būtinai atvers laukiamiems svečiams, tuomet ir bus, matyt, tinkamiausias laikas nuspręsti – Azija tai, ar Europa, jei kartais dar kiltų toks klausimas…
| Į kelionės kainą įskaičiuota | – Kelionė patogiu autobusu arba mikroautobusu; priklausomai nuo grupės dydžio; – 10 nakvynių viešbučiuose; – kelionės dokumentų sutvarkymas; – kelionės vadovo-gido paslaugos; – pusryčiai, vakarienės |
| Į kainą neįskaičiuota | – Lėktuvo bilietas Vilnius – Kutaisi – Vilnius; – draudimas kelionės metu (draudžiame kompleksiniu BTA kelionių draudimu) ; – asmeninės išlaidos. |
| Pastabos | – Išvardinti objektai lankomi pasirinktinai; – kelionės metu lankomų objektų tvarka, skaičius atsižvelgiant į aplinkybes gali keistis; – kelionei reikalingas 3 mėn. po kelionės pabaigos galiojantis LR piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė. |
Kelionės programa
Skrydis Vilnius – Kutaisis. Pervežimas į viešbutį. Po trumpo poilsio pradedame pažintį su Imeretijos regionu. Vykstame į XII a. Gelati vienuolyną statytą Karaliaus Dovydo Statytojo. Viduramžiais šis vienuolynas buvo dvasinis ir mokslo centras, piligrimų lankoma vieta. Čia palaidoti karaliai. UNESCO saugomas Gelati architektūrinis kompleksas apima senąjį vienuolyną, varpinę, bažnyčią ir akademiją yra vertingas kultūrinis ir istorinis palikimas. Vienuolyne buvo didžiulė biblioteka, o akademijos mokytojai ir mokslininkai – karaliaus atrinkti ir labiausiai išsilavinę to laikmečio žmonės. Bažnyčioje išliko unikalios mozaikos ir freskos, datuojamas XII – XVIII a. Ypač vertingas yra Dievo motinos paveikslas, freska, vaizduojanti karalių Dovydą. Gelati kompleksui taip pat priklauso šv. Jurgio bažnyčia (XIII a.), kuri yra tarsi mažesnė pagrindinės Gelati šventyklos kopija ir Šv. Nikolajaus stebukladario bažnyčia.
Vykstame į netoliese esantį Motsameta vienuolyną. Tai nedidelis, bet labai gražus vienuolynas su apvaliais bokšteliais, karūnuotais trikampiais kupolais. Vienuolynas stovi šalia sraunios Rioni upės paskendęs pakrantės augmenijoje. Pasak legendos, jis buvo pastatytas toje vietoje, kur, kraštą užpuolę musulmonai, nužudė žemes valdžiusius Dovydą ir Konstantiną Mkheidze atsisakiusius priimti islamą. Nedidelėje vienuolyno salėje, po arka yra saugomi šių kanonizuotų princų palaikai. Motsameta pritraukia minias žmonių tikinčių, kad tris kartus apėjus šventųjų palaikus bus išpildyti jų norai.
Grįžę į Kutaisį aplankome Bagrati Katedrą. Gruzijos Aukso amžiaus pradžioje (X-Xia.) statyta Bagrati katedra yra viena didžiausių ir svarbiausių šalyje. Jos statytojas buvo Karalius Bagratas III. Vėliau čia buvo karūnuotas karalius Dovydas Statytojas. Karų metu smarkiai nukentėjusi katedra buvo atstatyta 2012m. Aplankysime ir įdomios architektūros Chareba ir šv. Jurgio cerkves. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Šios dienos kelionės metu turėsime galimybę pasigėrėti itin įspūdingu šalies kraštovaizdžiu. Po pusryčių iškeliaujame į Martvilį esantį Kolchidos žemumos šiaurėje. Tarp Abaša ir Gadašlilia upių ant kalvos stovintis senasis šv. Megrelijos vienuolynas Čkondidi – Abhazijos karališkosios šeimos panteonas. 1903 m. čia palaidotas paskutinis Samegrelo kunigaikštis Nikola Dadianis. Vienuolyno pavadinimas (Čkoni-Didi) reiškia didelis ąžuolas, nes šioje vietoje senovėje augo didžiulis ąžuolas laikomas šventu. X a. Abchazijos karalius Jurgis II čia įkūrė vyskupiją, kurios vyskupus – vadino čkondideli. Valdant Dovydui Statytojui ir Tamarai, Čkondi vyskupai buvo vieni svarbiausių asmenų karalystėje. Giorgi Čkondideli buvo vienas iš pagrindinių karaliaus Dovydo Statytojo patarėjų, o Antoni Čkondideli buvo svarbus asmuo valdant karalienei Tamarai. XVIII a. pabaigoje itin išgarsėjo Čkondidi vyskupas Antoni, vėliau paskelbtas šventuoju. Sovietų valdžios uždarytas vienuolynas vėl veikia nuo 1998m. Didžiausias vienuolyno pastatas – Mergelės Marijos katedra, dažnai vadinama Martvili soboru buvo pirmoji monumentalioji šventovė Gruzijoje. Bagrati soboras Kutaisyje buvo pastatytas tik po pusės amžiaus.
Kelionę tęsime link Salchino kaimo įsikūrusio šalia Techuri upės. Pasivaikščiosime šalia kunigaikščių Dadiani dviaukščių rūmų pastatytų XIX amžiaus pradžioje. Netoliese yra ir cerkvė bei istorinis XVIII a. pabaigos vyno rūsys.
Paskutinis šios dienos akcentas bus Nokalakevis (senovės laikų Archeopolis) menantis Bizantijos laikus. Jau daugybę metų mokslininkai maždaug 20 ha. teritorijoje vykdo kasinėjimus. Apžiūrėsime tvirtovę, kuri vaidino svarbų vaidmenį pietų Kaukaze šeštajame mūsų eros amžiuje ir cerkvę. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių vaizdingais kalnų keliais keliaujame į Achalcichę. Pravažiuojame Sairmę – mineralinais vandenimis garsėjantį balneologinį kurortą įsikūrusį Mescheti kalnagūbrio šiauriniuose šlaituose.
Pakeliui pravažiuosime dar vieną nedidelį kurortinį miestelį esantį 1340m. aukštyje Mescheti kalnagūbrio pietiniuose šlaituose – Abastumanį. Senovėje Abastumani tarpekliu ėjo svarbus karavanų takas iš pietinės šalies dalies. Po to kai 1891 m. čia gydytis atvažiavo kunigaikštis Georgijus Aleksandrovičius, caro Nikolajaus II brolis, Abastumanis pavirto į kurortą. Čia daug gražių medinių vilų su raižiniais ir verandomis. Prie daugumos jų kažkada buvo nedideli parkai.
Achalciche – įsikūręs abiejuose Pocchovi upės krantuose, 1000 m aukštyje. Žmonės čia šalia upės gyveno jau Bronzos amžiuje. Miestas kažkada vadinosi Lomsija ir buvo kunigaikščių Džakeli rezidencija. Iš Džakeli giminės kilo garsus Gruzijos karvedys ir šventasis Šavla Achalcitelis. Pocchovi upė ir kelias į Turkiją dalija miestą į dvi dalis: kalvotą senąją – kairiajame upės krante ir lygesnį naujamiestį – dešiniajame. Lankysime istorinį miesto centrą – turkų tvirtovę Rabati. Kažkada buvusi neišraiškinga ši tvirtovė buvo atstatyta ir rekonstruota. Apžiūrėsime ir armėnų katalikų bažnyčią. Iki jos galima pakilti laiptais tiesiai arba aplink – serpantinais. Bažnyčios vidus labai neįprastas – panašus į antikvarinę parduotuvę ar muziejų. Tiek daug čia įvairiausių laikų ikonų, rožinių ir kt. Bažnyčia jau XIX a. buvo smarkiai apgriuvusi ir iš surinktų aukų buvo atstatyta. Po ekskursijos tęsiame kelionę link garsiojo Vardžia slėnio. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiaujame viešbutyje. Dar vieną neišdildomų įspūdžių kelionės dieną pradedame lankydami garsųjį Vardžios vienuolyną. Šiuo unikaliu uolose iškaltu statiniu galėsime gėrėtis jau iš tolo pamažu artėdami prie jo kalnų serpantinais. XII a. valdant karalienei Tamarai, Erušeti kalno šlaituose maždaug puskilometrio ilgio uolose, buvo iškalta tūkstančiai patalpų išdėstytų per 13 aukštų, pastatyta cerkvė. Viduje kambarius ir sales jungia daugybės koridorių ir tunelių labirintai, kuriuose be patyrusio gido lengva pasiklysti. Vienuolynas tarnavo kaip slėptuvė nuo tuo metu į Aziją ir Europą slenkančių mongolų ir buvo visiškai pritaikytas gyventi. XIII a. gyvenvietė nukentėjo nuo žemės drebėjimo, bet smarkiai apleista buvo tik po išpuolių XVI a. Ir šiandieną čia gyvena keli vienuoliai. Po ekskursijos, kuri truks maždaug 3-4 valandas keliaujame į Boržomi.
Ekskursija Boržomi – garsiame kurorte įsikūrusiame prie Mtkvari upės ir jos intakų, kalnagūbrių šlaituose maždaug 900 m aukštyje. Mieste daugybė įvairiausių architektūros stilių vilų bei poilsio namų.
Visi puikiai žino „Boržomi“ mineralinį vandenį. Jo šaltinius 1825 m. atrado rusų kareiviai ir greitai jie tapo garsūs visoje Rusijos imperijoje. Boržomi tapo carų Romanovų vasaros rezidencija. “Boržomi” mineralinio vandens išpilstymas pradėtas 1890 m. Šiandien miesto parke galima jo nemokamai ir prisipilti ir atsigerti. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Šiandien po pusryčių išvykstame į Dzami slėnį, kuriame nuostabios gamtos prieglobstyje praleisime net 2 dienas. Tarpeklio ilgis apie tik 25 km., bet jame įsikūrę net keliasdešimt vienuolynų (dauguma jų itin seni) ir kitų istorinių architektūros paminklų. Jis dar vadinamas Šventuoju Dzami tarpekliu arba Vienuolynų tarpekliu. Daugiausia vienuolynų viršutinėje tarpeklio dalyje, kurioje yra gražus Baleti ežeras. Kai kuriuose išlikusios itin senos freskos. Jau Antikos laikais tarpeklyje buvo nemažos gyvenvietės. Tais laikais ir viduramžiais juo ėjo svarbus kelias iš pietinės į vidurio Gruziją. Iš keliautojų buvo renkami mokesčiai net iki XVII amžiaus. Kažkada čia stovėjo ir miestai, bet šiais laikais liko tik nedideli kaimeliai. Vakarienės ir nakvynės svečių namuose.
Po pusryčių atsisveikiname su šventuoju slėnu ir tęsiame kelionę link Tbilisio. Trumpai ekskursijai sustojame Gori. Tai ketvirtas pagal dydį ir vienas seniausių Gruzijos miestų. Pavadinimą miestas gavo nuo senovės tvirtovės Gorakisa. Metraščiuose Gori minimas nuo VII a., nors kai kurie šaltiniai teigia, kad miestą XII amžiaus pradžioje pastatė karalius Dovydas Statytojas. 1920 m. po stiprus žemės drebėjimo miestas beveik visiškai sugriuvo ir po dešimtmečio buvo pradėtas atstatinėti beveik iš naujo. Aplankysime miesto tvirtovę ir Katedrą.
Jus nustebins ir sužavės netoliese esanti Upliscichė – dar vienas garsus urvų miestas. Kažkada ji priklausė pagonims vėliau apie IV a. juos pamažu išstūmė pirmieji krikščionys. Maždaug 8 ha plotą apimančio uolų miesto, kuriame daugiausia gyveno pasauliečiai, viršūnėje stovi bazilika, pastatyta maždaug X-XI a. Upliscichėje gyvenimas prislopo VIII-IX a. po arabų antpuolių, o XIV a. įsiveržus į regioną mongolams, miestas ištuštėjo ir toliau tarnavo tik kaip laikini nakvynės namai klajokliams iš kitų kraštų.
Artėdami prie Mcchetos apžiūrime Svetitskhoveli katedrą, kuri buvo pastatyta XI a. vietoje ketvirtame amžiuje stovėjusios pirmosios krikščionių gruzinų Dvylikos apaštalų bažnyčios. Didžiulės katedros kupolas yra kryžiaus formos. Netoliese, Dzegvi kaime, aplankome įspūdingą, vis dar veikiantį Šio-Mgvimo vienuolyną (Simeon Mgvimsky,VI a.). Įspūdingo senutėlio vienuolyno kontūrai beveik susilieja su aplinkinėmis uolomis. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Pusryčiaujame ir keliaujame susipažinti su senuoju Tbilisiu. Tbilisio vietoje jau nuo IV a. buvo nedidelė gyvenvietė, o patį miestą V a. įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis. Anksčiau miestas buvo vadinamas Tiflisiu. Bėgant amžiams jį buvo užvaldę ir musulmonai bei turkai. Gruzijos karalius Dovydas Statytojas su kariuomene įžengė į Tbilisį ir perkėlė čia savo rezidenciją iš Kutaisio. Nepriklausomos Gruzijos respublikos sostine išsivadavęs nuo Rusijos Tbilisis vėl tapo 1991 m. balandžio 9 d.
Lankome švč. Trejybės katedrą dar vadinamą Sameba. Šis didingas pastatas matomas beveik iš visų Tbilisio kampelių. 2004 m. pabaigta statyti šventovė – trečia pagal aukštį rytų ortodoksų katedra pasaulyje. Pastatas – įvairių stilių, dominavusių Gruzijos bažnyčių architektūroje skirtingais laikotarpiais, sintezė.
Susipažinsime ir su senosiomis miesto šventovėmis Ančiskati (VI a.), Metechi (XIII a.), Sioni katedra (VIII a.). Šiandien bus galimybė susitikti su garsiu vietiniu dvasiniu mokytoju, arba turėti laisvą laiką mieste. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių grožėdamiesi nuostabiais kalnų, slėnių ir tarpeklių vaizdais važiuojame link Kazbegi. Pakeliui sustojame apžiūrėti Ananuri tvirtovės, buvusios Aragvi Eristavų valdovų rezidencijos. Kompleksą sudaro įtvirtinimai bei Aragvi kunigaikščių gyvenamieji pastatai, tvirtovė saugojusi šiaurinę šalies pusę nuo užpuolikų. Pasimėgaujam nuostabiais vaizdais į Žinvali rezervatą ir per Džvari perėją (2395 m v.j.l.) tęsiame kelionę į Kazbegį. Čia siūlome maždaug 2 val. žygį į Gergeti kalną, kurio viršūnėje apsupta pasakiškos Kaukazo kalnų panoramos stovi Gergeti Švenčiausios Trejybės bažnyčia (XIV a.). 2170 metrų aukštyje virš jūros lygio esanti šventovė – vienas iš aukščiausiai esančių statinių visoje Europoje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių iškeliaujame į Kutaisį. Tai antrasis pagal dydį Gruzijos miestas įsikūręs aukštai virš Rionio upės. Kažkada Kutaisis buvo Kolchidės karalystės sostinė ir tikima, kad būtent šis miestas buvo argonautų kelionės tikslas ir karaliaus Ajeto rezidencija. Nuo 975 m. iki 1122 m. įvykusio Tbilisio išvadavimo iš turkų, Kutaisis buvo Gruzijos karalystės sostinė. XV a. –XVIII a. – Imeretijos karalystės sostinė. Miesto senamiestyje išlikę daugybė autentiškų viduramžių gatvelių. Laisvas laikas pirkiniams ir pasivaikščiojimui po senamiestį. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje.
Po pusryčių vykstame į oro uostą skrydžiui į Lietuvą.
